Nekilnojamo turto paveldėjimas – tai procesas, kurio metu mirusio asmens turtas pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta, realybėje paveldėjimo procedūra dažnai reikalauja daug kantrybės, dokumentų ir teisinio aiškumo.
Svarbiausia – veikti laiku ir teisingai, nes paveldėjimo procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas. Notarui reikia pateikti konkrečius dokumentus, o terminai, per kuriuos galima priimti paveldėjimą, yra riboti. Pavėlavus, paveldėjimo teisės gali būti prarastos arba teks kreiptis į teismą dėl jų atstatymo.
Paveldėjimas apima ne tik materialų turtą – namus, butus, žemės sklypus, – bet ir įsipareigojimus, pavyzdžiui, paskolas ar skolas. Todėl paveldint būtina įvertinti visą turto balansą, kad priėmimas netaptų finansine našta.
Kaip vyksta nekilnojamo turto paveldėjimo procesas
Paveldėjimo procesas prasideda nuo momento, kai asmuo miršta, o jo turtas ir įsipareigojimai pereina įpėdiniams. Nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo formaliai, paveldėjimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas Civilinio kodekso, todėl svarbu žinoti, kaip ir kada reikia imtis veiksmų.
Kas laikomas paveldėtoju
Pagal Lietuvos teisę paveldėtojais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriuos nurodo įstatymas arba testamentas. Jei testamento nėra, paveldima pagal įstatymą – tai reiškia, kad pirmiausia teisę paveldėti turi artimiausi giminaičiai: sutuoktinis, vaikai, tėvai, o jiems nesant – broliai, seserys, seneliai ir kiti artimi giminaičiai.
Testamentas suteikia žmogui galimybę laisvai paskirstyti turtą – tiek artimiesiems, tiek ne giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Tačiau net ir testamento atveju įstatymas numato būtinąją paveldėjimo dalį, kuri priklauso nepilnamečiams ar nedarbingiems įpėdiniams.
Paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą
Jei testamentas sudarytas, paveldėjimas vyksta pagal jame nurodytas sąlygas. Notaras patikrina testamento autentiškumą ir paskirsto turtą pagal nurodytas dalis.
Jei testamento nėra, turtas paskirstomas pagal įstatyme nustatytas paveldėjimo eiles:
- Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai.
- Jei jų nėra – paveldi tėvai, broliai, seserys.
- Toliau – seneliai ir kiti artimi giminaičiai.
Jei nėra jokių paveldėtojų, turtas pereina valstybei.
Kreipimasis į notarą
Norint oficialiai paveldėti turtą, būtina kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, paveldėjimo teisę galima atkurti tik per teismą, pateikiant svarbias priežastis.
Notaras, gavęs prašymą, atveria paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kai visi formalumai sutvarkyti. Tik gavus šį dokumentą paveldėtojas tampa teisėtu turto savininku.
Tinkamai supratus paveldėjimo procesą, galima išvengti didžiausių problemų – pavėluoto kreipimosi, neteisingo testamento aiškinimo ar neįregistruoto turto.
Pagrindiniai paveldėjimui reikalingi dokumentai
Norint tinkamai įforminti nekilnojamo turto paveldėjimą, būtina parengti ir pateikti notarui visus reikalingus dokumentus. Šis procesas negali būti pradėtas be oficialių įrodymų apie mirusiojo mirtį, giminystės ryšius ir turto priklausomybę. Kiekvienas dokumentas turi savo paskirtį – vieni įrodo paveldėjimo teisę, kiti padeda įregistruoti turtą savo vardu.
Mirties liudijimas
Tai pirmasis ir svarbiausias dokumentas, kuriuo pradedamas paveldėjimo procesas. Mirties liudijimą išduoda civilinės metrikacijos skyrius pagal registruotą mirties faktą. Be šio dokumento paveldėjimo byla negali būti atverta.
Testamentas (jei yra)
Jei velionis buvo palikęs testamentą, notaras privalo jį surasti ir patikrinti, ar jis įregistruotas Testamentų registre. Tik po to galima paskirstyti turtą pagal jame nurodytas sąlygas. Jei testamentas nėra oficialiai registruotas, būtina įrodyti jo autentiškumą.
Paveldėjimo teisės liudijimas
Tai galutinis dokumentas, išduodamas notarui patvirtinus, kad paveldėtojai turi teisę į turtą. Jis suteikia teisę registruoti paveldėtą turtą savo vardu Registrų centre. Šis liudijimas tampa teisiniu pagrindu tapti turto savininku.
Nekilnojamojo turto registro išrašas
Šis dokumentas parodo, kokiam asmeniui turtas priklausė, kokia jo vertė ir ar jis nebuvo įkeistas. Registrų centro išrašas būtinas tiek vertinant turto būklę, tiek notaro patikrai.
Paveldėtojų tapatybės dokumentai
Kiekvienas paveldėtojas turi pateikti asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), įrodančią tapatybę. Jei paveldėtojas yra nepilnametis, veiksmus atlieka jo atstovas pagal įstatymą (pvz., vienas iš tėvų).
Kiti papildomi dokumentai
Kai paveldimas bendras sutuoktinių turtas, gali prireikti santuokos liudijimo ar sutuoktinio sutikimo. Jei paveldėjimas vyksta pagal įgaliojimą – būtina notaro patvirtinta įgaliojimo kopija.
Tinkamai paruošti dokumentai užtikrina, kad paveldėjimo procesas vyks greitai, be papildomų teismo procedūrų ar ginčų tarp įpėdinių.
Paveldėjimo mokesčiai ir išimtys
Nors nekilnojamojo turto paveldėjimas daugeliu atvejų yra natūralus procesas šeimoje, jis vis tiek susijęs su tam tikrais mokestiniais įsipareigojimais. Lietuvoje paveldimo turto mokestis taikomas priklausomai nuo giminystės laipsnio tarp paveldėtojo ir mirusiojo, taip pat nuo turto vertės.
Kada taikomas paveldimo turto mokestis
Paveldimo turto mokestis taikomas tuomet, kai paveldimas turtas viršija tam tikrą vertės ribą arba paveldėtojas nėra artimas giminaitis.
Pagal Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymą, mokestinė prievolė atsiranda, kai turto vertė viršija 150 000 eurų. Nuo šios sumos taikomas progresinis tarifas, kuris priklauso nuo paveldėtojo kategorijos.
Mokesčių tarifai
Lietuvoje paveldimo turto mokesčiai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, vaikaičiai) nuo mokesčio atleidžiami visiškai, nepriklausomai nuo paveldėto turto vertės.
- Kiti paveldėtojai moka mokestį nuo 5 % iki 10 %, priklausomai nuo paveldėto turto vertės.
- Iki 150 000 € – mokestis netaikomas.
- Nuo 150 000 € iki 300 000 € – 5 %.
- Virš 300 000 € – 10 %.
Paveldėtojai, atleidžiami nuo mokesčių
Nuo mokesčių visiškai atleidžiami:
- sutuoktiniai, vaikai, tėvai, įtėviai ir įvaikiai;
- seneliai ir anūkai;
- asmenys, su mirusiuoju gyvenę registruotoje partnerystėje.
Taip pat mokesčiai netaikomi, jei turtas paveldimas pagal testamentą labdaros ar viešosios naudos tikslams (pvz., paveldėtojas – labdaros fondas ar organizacija).
Mokėjimo terminai
Paveldimo turto mokestis turi būti sumokėtas per 6 mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o paveldėtojas privalo pateikti deklaraciją per tą patį laikotarpį.
Jeigu paveldėtojas paveldi kelis objektus iš skirtingų šaltinių, jų vertės sumuojamos – mokestis skaičiuojamas nuo bendros sumos.
Tinkamai suprastas mokesčių taikymas padeda išvengti delspinigių ir užtikrina, kad paveldėjimas būtų įformintas teisėtai bei ekonomiškai naudingai.
Paveldėtojų teisės ir atsakomybės
Priimti paveldėjimą – tai ne tik teisė, bet ir atsakomybė. Paveldėtojai perima ne tik turtą, bet ir visus mirusiojo įsipareigojimus, todėl būtina suprasti savo teises, pareigas ir terminus, kurių nesilaikymas gali turėti rimtų pasekmių.
Paveldėjimo priėmimo terminas
Pagal Lietuvos įstatymus paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Per tą laiką paveldėtojas turi kreiptis į notarą pagal mirusiojo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei šis terminas praleidžiamas, paveldėjimo teisė prarandama, nebent teismas ją atstatytų dėl svarbių priežasčių (pvz., liga, nežinojimas apie mirtį).
Paveldėjimas su skolomis
Priėmus paveldėjimą, paveldėtojas perima ne tik turtą, bet ir velionio skolas. Tai reiškia, kad skolų sumos gali būti padengiamos iš paveldėto turto vertės. Tačiau įstatymas numato galimybę paveldėti su turto apribojimu, t. y. atsakomybė ribojama paveldėto turto verte – paveldėtojas neprivalo dengti skolų savo asmeniniu turtu.
Paveldėjimo atsisakymas
Jei paveldėtojas nenori priimti paveldėjimo (pvz., dėl skolų ar ginčų tarp artimųjų), jis gali atsisakyti paveldėjimo notaro biure. Atsisakymas turi būti pareikštas raštu per tą patį 3 mėnesių terminą. Atsisakius paveldėjimo, teisė pereina kitiems įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą.
Dalinis ir bendras paveldėjimas
Kai paveldėtojų yra keli, turtas tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Tai reiškia, kad kiekvienas paveldėtojas turi tam tikrą dalį, atitinkančią jo paveldėjimo teisę. Paveldėtojai gali susitarti dėl turto pasidalijimo, o jei nesusitaria – ginčą sprendžia teismas.
Be to, galima paveldėti ir dalį turto, jei testamentu ar įstatymu nurodyta, kad tam tikra dalis priklauso konkrečiam asmeniui (pvz., vienam vaikui paliekamas butas, kitam – žemės sklypas).
Tinkamai supratus savo teises ir pareigas, paveldėjimas tampa ne našta, o sklandžiu turto perėmimo procesu, užtikrinančiu teisinį saugumą visiems įpėdiniams.
Dažniausios klaidos paveldint nekilnojamąjį turtą
Paveldėjimo procesas dažnai atrodo aiškus, tačiau praktikoje žmonės daro klaidų, kurios gali brangiai kainuoti – nuo paveldėjimo teisės praradimo iki teismų dėl neteisingai padalinto turto. Dauguma šių klaidų kyla dėl informacijos stokos, terminų nesilaikymo arba netvarkingos dokumentacijos.
Pavėluotas kreipimasis į notarą
Viena dažniausių klaidų – nesikreipimas į notarą per įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą. Daugelis paveldėtojų mano, kad paveldėjimo procesas prasidės automatiškai, tačiau taip nėra. Jei terminas praleidžiamas, teisę paveldėti galima atkurti tik per teismą, kas užtrunka ir sukelia papildomų išlaidų.
Nepilnai pateikti ar netvarkingi dokumentai
Dažnai paveldėjimo byla stringa, nes trūksta dokumentų – mirties liudijimo, testamento originalo ar turto nuosavybės įrodymų. Notarai negali tęsti proceso, kol viskas nėra pateikta. Be to, jei turtas nėra įregistruotas Registrų centre, paveldėjimo teisės į jį negalima įforminti.
Neaiškiai surašytas arba ginčijamas testamentas
Testamentai, surašyti be notaro arba neteisingai suformuluoti, dažnai tampa ginčų priežastimi. Dėl to paveldėjimo procesas gali būti sustabdytas, kol teismas nustato testamento galiojimą. Svarbu, kad testamentas būtų aiškus, oficialiai įregistruotas ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Nesutvarkytas paveldėto turto įregistravimas
Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, būtina įregistruoti turtą savo vardu Registrų centre. Kai kurie paveldėtojai šį žingsnį pamiršta, manydami, kad liudijimas automatiškai suteikia nuosavybę. Neįregistruotas turtas gali sukelti problemų vėliau – pavyzdžiui, norint jį parduoti, dovanoti ar įkeisti.
Ginčai tarp paveldėtojų
Kai paveldėtojų yra keli, ginčai dėl turto pasidalijimo yra labai dažni. Dažniausiai jie kyla dėl nelygaus turto vertės paskirstymo ar neaiškių testamento sąlygų. Norint išvengti konfliktų, geriausia paveldėjimą formalizuoti raštu ir pas notarą, sudarant dalybų sutartį.
Tad paveldint svarbiausia – veikti laiku, pateikti visus dokumentus ir vengti neoficialių susitarimų. Tik taip procesas bus sklandus ir be teisminių komplikacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko turiu priimti paveldėjimą?
Paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleidžiamas, paveldėjimo teisė gali būti atkurta tik per teismą, pateikus pagrįstą priežastį (pvz., liga ar nežinojimas apie mirtį).
Kokius dokumentus reikia pateikti notarui?
Būtini dokumentai: mirties liudijimas, testamento kopija (jei yra), paveldėtojų tapatybės dokumentai ir turto registro išrašas. Jei paveldimas bendras sutuoktinių turtas, reikia pateikti ir santuokos liudijimą.
Ar reikia mokėti paveldėjimo mokestį?
Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai) nuo mokesčio atleidžiami. Kiti paveldėtojai moka 5–10 % nuo paveldėto turto vertės, jei ji viršija 150 000 €.
Ką daryti, jei paveldėjau turtą su skolomis?
Paveldėtojas gali priimti paveldėjimą su atsakomybe, ribota paveldėto turto verte. Tai reiškia, kad skolos dengiamos tik iš paveldėto turto, o ne iš asmeninių lėšų. Taip pat galima paveldėjimo atsisakyti.
Kas atsitinka, jei nėra testamento?
Jei testamento nėra, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, jiems nesant – tėvai, broliai, seserys. Jei artimųjų nėra, turtas pereina valstybei.
Ar galima ginčyti testamentą?
Taip, jei manoma, kad testamentas sudarytas pažeidžiant įstatymus – pvz., asmuo buvo neveiksnus arba dokumentas suklastotas. Ginčas sprendžiamas teismo keliu, tačiau būtina pateikti įrodymus ir liudytojų parodymus.
Kas nutinka, jei keli paveldėtojai nesusitaria dėl turto?
Turtas tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Paveldėtojai gali pasidalinti turtą taikiai, sudarydami notarinę dalybų sutartį. Jei susitarimo nėra, ginčas sprendžiamas teisme.
Ar paveldėtą turtą reikia registruoti?
Taip. Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turtą reikia įregistruoti savo vardu Registrų centre. Be registracijos negalėsite jo parduoti, dovanoti ar įkeisti.
Ar galima paveldėjimo teisės atsisakyti?
Taip, paveldėjimo galima atsisakyti per 3 mėnesius nuo mirties dienos, pateikiant raštišką pareiškimą notarui. Atsisakius paveldėjimo, teisė pereina kitiems įpėdiniams.
Ar reikia paveldėjimą deklaruoti mokesčių inspekcijoje?
Taip, jei paveldėtas turtas viršija 150 000 € arba priklauso tolimesniems giminaičiams. Paveldimo turto deklaracija pateikiama per 6 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo.
