Nekilnojamo turto pirkimas grynais pinigais daugeliui atrodo paprastesnis ir greitesnis būdas įsigyti būstą ar kitą turtą, ypač kai nereikia banko paskolos. Tačiau praktikoje toks atsiskaitymo būdas kelia nemažai klausimų – nuo teisėtumo iki pinigų kilmės pagrindimo ir taikomų ribojimų. Ne visi pirkėjai aiškiai supranta, ką iš tikrųjų reiškia „pirkti grynais“ ir kada tai yra leidžiama.
Ar Lietuvoje leidžiama pirkti nekilnojamąjį turtą grynais pinigais
Lietuvoje nekilnojamo turto pirkimas grynais pinigais nėra tiesiogiai draudžiamas, tačiau jis yra griežtai reglamentuojamas. Svarbu atskirti dvi sąvokas: atsiskaitymą be banko paskolos ir atsiskaitymą grynaisiais pinigais fiziškai perduodant banknotus. Praktikoje šios sąvokos dažnai painiojamos, nors teisiniu požiūriu jos nėra tapačios.
Pagal galiojančius teisės aktus, didelės vertės sandoriai, įskaitant nekilnojamo turto pirkimą, dažniausiai turi būti vykdomi negrynaisiais pinigais, t. y. bankiniu pavedimu. Tai daroma siekiant užtikrinti sandorių skaidrumą, užkirsti kelią pinigų plovimui ir palengvinti lėšų kilmės patikrinimą. Dėl šios priežasties net ir perkant turtą be paskolos, atsiskaitymas dažniausiai vyksta per banką, o ne perduodant grynuosius pinigus notarui ar pardavėjui.
Todėl nors nekilnojamąjį turtą galima pirkti be banko finansavimo, tai nereiškia, kad visą sumą leidžiama sumokėti grynaisiais pinigais. Tolimesniuose skyriuose bus detaliau aptariami galiojantys atsiskaitymų ribojimai ir kaip jie taikomi NT sandoriams.
Grynieji pinigai ir atsiskaitymų ribojimai
Lietuvoje atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra ribojami siekiant didesnio finansinių operacijų skaidrumo. Šie ribojimai tiesiogiai taikomi ir nekilnojamojo turto sandoriams. Nors pats NT pirkimas grynais pinigais nėra draudžiamas, atsiskaitymo būdas yra aiškiai reglamentuotas, ypač kai kalbama apie dideles sumas.
Pagal galiojančius teisės aktus, atsiskaitymai grynaisiais pinigais tarp fizinių asmenų negali viršyti nustatyto limito. Viršijus šią ribą, atsiskaitymas privalo būti vykdomas negrynaisiais pinigais – dažniausiai bankiniu pavedimu. Tai reiškia, kad didžiosios dalies nekilnojamojo turto sandorių atveju fizinis grynųjų pinigų perdavimas nėra galimas, net jei pirkėjas turi visą sumą „grynais“.
Atsiskaitymo grynaisiais ribojimai NT sandoriuose
| Sandorio suma | Atsiskaitymas grynaisiais | Pastabos |
|---|---|---|
| Iki 5 000 € | Leidžiamas | Jei abi šalys sutinka ir laikomasi teisės aktų |
| Daugiau nei 5 000 € | Neleidžiamas | Privalomas atsiskaitymas negrynaisiais pinigais |
| NT sandoriai (dažniausiai) | Neleidžiamas | Atsiskaitoma bankiniu pavedimu ar per depozitinę sąskaitą |
Kaip realiai vyksta NT pirkimas „grynais“
Praktikoje nekilnojamojo turto pirkimas „grynais“ beveik visada reiškia pirkimą be banko paskolos, o ne atsiskaitymą grynaisiais pinigais fiziškai. Dėl galiojančių atsiskaitymų ribojimų didžioji dalis NT sandorių vykdoma per bankines sistemas, net jei pirkėjas disponuoja visa reikiama suma.
Dažniausiai sandorio metu pinigai pervedami bankiniu pavedimu į pardavėjo sąskaitą arba naudojama notaro depozitinė sąskaita. Pastarasis būdas laikomas saugesniu abiem šalims, nes pinigai pardavėjui pervedami tik tada, kai sandoris tinkamai įregistruojamas ir įvykdomos visos sutartos sąlygos. Tai ypač aktualu perkant didesnės vertės nekilnojamąjį turtą.
Notaras šiame procese atlieka svarbų vaidmenį – jis ne tik tvirtina sandorį, bet ir užtikrina, kad atsiskaitymo būdas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Todėl net jei pirkėjas teigia perkantis „grynais“, realus pinigų judėjimas dažniausiai vyksta per banką, o fizinis grynųjų pinigų perdavimas NT sandoriuose yra itin reta ir praktiškai netaikoma praktika.
Pinigų kilmės pagrindimas perkant NT
Perkant nekilnojamąjį turtą be banko paskolos, pirkėjui dažnai tenka susidurti su pareiga pagrįsti lėšų kilmę. Tai standartinė procedūra, susijusi su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais. Kuo didesnė sandorio suma, tuo didesnė tikimybė, kad bus prašoma pateikti papildomus dokumentus.
Pinigų kilmės tikrinimas nėra nukreiptas prieš pirkėją – jo tikslas užtikrinti, kad sandoris būtų teisėtas ir skaidrus. Dokumentų gali paprašyti bankas, notaras ar kita sandoryje dalyvaujanti institucija. Jei lėšų kilmė aiški ir pagrįsta, tai neturi neigiamos įtakos sandorio eigai, tačiau nepasiruošus gali kilti vėlavimų ar papildomų klausimų.
Dažniausiai prašomi pinigų kilmės dokumentai
- Darbo užmokesčio pažymos ar metinės pajamų deklaracijos
- Pardavimo sandorių sutartys (pvz., kito NT ar automobilio pardavimas)
- Paveldėjimo ar dovanojimo dokumentai
- Santaupų kaupimą patvirtinantys banko išrašai
- Verslo pajamų ar dividendų išmokėjimo dokumentai
Mokesčiai perkant NT grynais pinigais
Perkant nekilnojamąjį turtą grynais pinigais, taikomi tie patys mokesčiai, kaip ir perkant su banko paskola – pats atsiskaitymo būdas jų nekeičia. Tačiau pirkėjai dažnai klaidingai mano, kad mokant grynais galima išvengti tam tikrų išlaidų. Praktikoje svarbiausia yra ne pinigų forma, o pats sandoris ir turto vertė.
Dažniausiai pirkėjas susiduria su notaro atlyginimu, Registrų centro mokesčiais bei galimu nekilnojamojo turto mokesčiu, jei įsigyjamas turtas viršija nustatytas vertės ribas arba nėra pagrindinis gyvenamasis būstas. Šie mokesčiai skaičiuojami pagal teisės aktus ir nepriklauso nuo to, ar turtas perkamas su paskola, ar be jos.
Prieš sudarant sandorį rekomenduojama iš anksto pasiskaičiuoti galimus mokesčius, kad būtų aiškus bendras finansinis įsipareigojimas ir būtų išvengta netikėtumų.
Mokesčiai perkant NT grynais pinigais
Perkant nekilnojamąjį turtą grynais pinigais, taikomi tie patys mokesčiai, kaip ir perkant su banko paskola – pats atsiskaitymo būdas jų nekeičia. Tačiau pirkėjai dažnai klaidingai mano, kad mokant grynais galima išvengti tam tikrų išlaidų. Praktikoje svarbiausia yra ne pinigų forma, o pats sandoris ir turto vertė.
Dažniausiai pirkėjas susiduria su notaro atlyginimu, Registrų centro mokesčiais bei galimu nekilnojamojo turto mokesčiu, jei įsigyjamas turtas viršija nustatytas vertės ribas arba nėra pagrindinis gyvenamasis būstas. Šie mokesčiai skaičiuojami pagal teisės aktus ir nepriklauso nuo to, ar turtas perkamas su paskola, ar be jos.
Prieš sudarant sandorį rekomenduojama iš anksto pasiskaičiuoti galimus mokesčius, kad būtų aiškus bendras finansinis įsipareigojimas ir būtų išvengta netikėtumų.
Kada gali būti taikomas nekilnojamojo turto mokestis
| Turto situacija | Ar taikomas NT mokestis | Komentarai |
|---|---|---|
| Pagrindinis gyvenamasis būstas iki nustatytos vertės | Netaikomas | Jei neviršijama įstatyme nustatyta riba |
| Gyvenamasis turtas viršijantis vertės ribą | Taikomas | Mokamas nuo viršijančios dalies |
| Antras ar investicinis turtas | Dažniausiai taikomas | Priklauso nuo turto vertės ir paskirties |
Privalumai ir trūkumai perkant NT grynais pinigais
Nekilnojamojo turto pirkimas grynais pinigais dažnai vertinamas kaip paprastesnis ir greitesnis sprendimas, tačiau jis turi tiek aiškių privalumų, tiek ir svarbių trūkumų, kuriuos būtina įvertinti dar prieš sudarant sandorį. Pirkėjams svarbu suprasti, kad „grynais“ dažniausiai reiškia pirkimą be paskolos, o ne mažesnius formalumus ar patikrinimus.
Privalumai
- Greitesnis sandorio procesas, nes nereikia banko paskolos patvirtinimo.
- Stipresnė derybinė pozicija derantis su pardavėju.
- Nėra palūkanų ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
- Mažesnė rizika, kad sandoris žlugs dėl finansavimo sąlygų.
- Didesnis savarankiškumas planuojant tolimesnius finansinius sprendimus.
Trūkumai
- Privalomas pinigų kilmės pagrindimas, kuris gali užtrukti.
- Didelė pinigų suma koncentruojama viename turte.
- Sumažėja finansinis lankstumas kitoms investicijoms.
- Dažnesni papildomi patikrinimai iš bankų ar notarų.
- Klaidingas įsivaizdavimas, kad galima atsiskaityti grynaisiais banknotais.
Dažniausios klaidos perkant NT grynais pinigais
Viena dažniausių klaidų – neteisingas „pirkimo grynais“ supratimas. Dalis pirkėjų vis dar mano, kad turint santaupas galima atsiskaityti didelėmis grynųjų pinigų sumomis tiesiog sandorio metu. Praktikoje tokie atsiskaitymai dažniausiai yra draudžiami, o bandymai juos taikyti gali sukelti problemų notarui tvirtinant sandorį.
Kita klaida – nepasiruošimas pinigų kilmės pagrindimui. Net jei lėšos yra teisėtos ir sukauptos per ilgą laiką, dokumentų trūkumas gali uždelsti sandorį arba pareikalauti papildomų paaiškinimų. Pirkėjai dažnai neįvertina, kad lėšų kilmė gali būti tikrinama ne tik banko, bet ir notaro.
Taip pat neretai neįvertinami su sandoriu susiję mokesčiai. Pirkėjai susikoncentruoja tik į turto kainą, tačiau pamiršta notaro, Registrų centro ar galimą nekilnojamojo turto mokestį. Tai gali iškreipti realų biudžetą ir sukelti finansinių nepatogumų jau po sandorio sudarymo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Praktikoje – ne. Dėl galiojančių atsiskaitymų grynaisiais ribojimų, didelės vertės NT sandoriai turi būti vykdomi negrynaisiais pinigais, dažniausiai bankiniu pavedimu.
Atsiskaitymai grynaisiais tarp fizinių asmenų negali viršyti 5 000 eurų. Viršijus šią sumą, atsiskaitymas privalo būti vykdomas negrynaisiais pinigais.
Taip, notarai ir bankai gali prašyti pateikti dokumentus, pagrindžiančius pinigų kilmę, ypač kai sandorio suma yra didelė.
Ne, NT mokestis nepriklauso nuo to, ar turtas perkamas grynais pinigais, ar su banko paskola. Mokestis skaičiuojamas pagal turto vertę ir paskirtį.
Taip, jei sandoris vykdomas per notarą, naudojami bankiniai pavedimai ar depozitinės sąskaitos ir tinkamai pagrindžiama lėšų kilmė.
