Žydintys krūmai yra vienas gražiausių būdų suteikti sodui spalvų, struktūros ir gyvybės. Jie gali žydėti pavasarį, vasarą ar net rudenį, todėl tinkamai parinkus skirtingas rūšis kiemas gali atrodyti dekoratyvus beveik visą sezoną. Vieni krūmai džiugina gausiais žiedais, kiti – maloniu kvapu, treti – dekoratyviais lapais ar gražia laja net pasibaigus žydėjimui.
Sode žydintys krūmai gali atlikti kelias funkcijas. Jie tinka kaip akcentiniai augalai prie įėjimo, palei takus, šalia terasos, gėlynuose, prie tvoros ar net gyvatvorėms. Didesni krūmai gali pridengti mažiau estetiškas kiemo vietas, o kompaktiški – papuošti mažą sklypą ar siaurą zoną prie namo.
Renkantis žydinčius krūmus svarbu žiūrėti ne tik į žiedų spalvą. Reikia įvertinti, kada krūmas žydi, kokio dydžio užauga, ar mėgsta saulę, ar pakenčia pavėsį, kokio dirvožemio jam reikia ir kiek priežiūros pareikalaus. Jei krūmai parenkami atsitiktinai, sodas gali trumpai sužydėti vienu metu, o likusį sezoną atrodyti tuščias. Todėl geriausia planuoti taip, kad vieni krūmai keistų kitus.
Kodėl verta sodinti žydinčius krūmus?
Žydintys krūmai suteikia sodui ilgalaikį dekoratyvumą. Skirtingai nei vienmetės gėlės, kurias reikia kasmet sodinti iš naujo, dauguma krūmų toje pačioje vietoje auga daugelį metų. Tinkamai pasodinti ir prižiūrimi jie kasmet stiprėja, gausiau žydi ir tampa svarbia sodo kompozicijos dalimi.
Dar vienas privalumas – krūmai padeda sukurti sodo struktūrą. Gėlynai be aukštesnių augalų kartais atrodo plokšti, o krūmai suteikia aukščio, apimties ir aiškesnių formų. Jie gali tapti fonu žemesnėms gėlėms, atskirti zonas arba sukurti natūralų perėjimą tarp vejos, takų, terasos ir tvoros.
Žydintys krūmai taip pat naudingi biologinei įvairovei. Daugelio jų žiedai vilioja bites, drugelius ir kitus naudingus vabzdžius. Jei sode sodinami skirtingu metu žydintys krūmai, vabzdžiams maisto būna ilgiau, o kiemas tampa gyvesnis ir natūralesnis.
Kodėl žydintys krūmai vertingi sode?
- Suteikia spalvų nuo pavasario iki rudens.
- Padeda sukurti aiškią sodo struktūrą.
- Tinka kaip akcentai, fonas gėlynams arba gyvatvorės dalis.
- Daugelis jų kasmet žydi vis gausiau.
- Vilioja bites, drugelius ir kitus naudingus vabzdžius.
- Gali pridengti tvorą, ūkinę zoną ar tuštesnę sklypo vietą.
Kaip pasirinkti žydinčius krūmus sodui?
Pirmiausia reikėtų įvertinti vietą, kurioje krūmas augs. Saulėtoje vietoje gerai jausis vieni augalai, o daliniame pavėsyje – kiti. Jei krūmas mėgsta saulę, bet pasodinamas pavėsyje, jis gali žydėti silpniau, ištįsti arba prarasti dekoratyvią formą. Jei pavėsį mėgstantis krūmas pasodinamas kaitrioje vietoje, gali kentėti lapai ir žiedai.
Antras svarbus kriterijus – būsimas krūmo dydis. Mažas sodinukas vazone gali atrodyti nekaltai, bet po kelių metų krūmas gali užaugti gerokai platesnis ir aukštesnis. Todėl nereikėtų sodinti per arti namo sienos, tako, tvoros ar kitų augalų. Geriau iš karto palikti pakankamai vietos, nei vėliau nuolat genėti ar persodinti.
Taip pat verta planuoti žydėjimo laiką. Jei visi krūmai žydės tik gegužę, sodas trumpam atrodys įspūdingai, bet vasarą gali pritrūkti spalvų. Geriau derinti pavasarį, vasarą ir rudenį žydinčius krūmus. Tokiu būdu sode nuolat atsiras naujų žiedų, o vaizdas keisis natūraliai.
Pavasarį žydintys krūmai
Pavasarį žydintys krūmai yra vieni laukiamiausių, nes po žiemos sodui suteikia pirmą ryškesnį atgimimo įspūdį. Jie dažnai žydi dar tada, kai dauguma daugiamečių gėlių tik pradeda augti. Todėl pavasariniai krūmai labai tinka prie įėjimo, palei takus ar matomose sodo vietose.
Vienas populiariausių pavasarinių krūmų yra forsitija. Ji išsiskiria ryškiai geltonais žiedais, kurie pasirodo dar prieš lapus. Forsitija labai tinka tiems, kurie nori ankstyvos spalvos ir aiškaus pavasario akcento. Ji gražiai atrodo tiek pavieniui, tiek grupėse.
Kitas dažnas pasirinkimas – alyvos. Jos vertinamos ne tik dėl žiedų, bet ir dėl kvapo. Alyvos gali tapti nostalgišku, klasikiniu sodo akcentu. Jos ypač tinka didesniems sklypams, nes kai kurios veislės užauga gana plačios ir aukštos.
Pavasarį taip pat žydi lanksvos, magnolijos, dekoratyviniai serbentai ir kai kurie putinai. Šiuos krūmus verta derinti su svogūninėmis gėlėmis, pavyzdžiui, tulpėmis, narcizais ar krokų grupėmis. Tada pavasarinė sodo dalis atrodo dar gyvesnė.
Pavasarį žydintys krūmai
- Forsitijos – ryškūs geltoni žiedai ankstyvą pavasarį.
- Alyvos – kvapnūs žiedai ir klasikinis sodo vaizdas.
- Lanksvos – gausus baltas arba rausvas žydėjimas.
- Magnolijos – išraiškingi žiedai reprezentacinei vietai.
- Dekoratyviniai serbentai – ankstyvas žydėjimas ir natūralesnis vaizdas.
- Putinai – dekoratyvūs žiedai, o vėliau ir uogos.
Vasarą žydintys krūmai
Vasarą žydintys krūmai yra labai svarbūs, nes būtent vasarą sodas naudojamas aktyviausiai. Tuo metu daugiau laiko leidžiama terasoje, kieme, prie pavėsinės ar gėlynuose, todėl žydintys krūmai tampa matomiausia aplinkos dalimi. Vasarą norisi ne tik žalumos, bet ir spalvos, kvapo bei gyvumo.
Vienas populiariausių pasirinkimų – hortenzijos. Jos gali žydėti gausiai ir ilgai, o jų žiedynai atrodo dekoratyviai net tada, kai pradeda keisti spalvą. Hortenzijos tinka tiek moderniems, tiek klasikiniams sodams. Svarbu tik pasirinkti tinkamą rūšį ir vietą, nes vienos geriau jaučiasi saulėje, kitos – daliniame pavėsyje.
Vasarą taip pat žydi budlėjos, jazminai, sidabražolės, rožės, veigelės ir kai kurios lanksvų rūšys. Budlėjos dažnai vadinamos drugelių krūmais, nes jų žiedai vilioja vabzdžius. Jazminai vertinami dėl kvapo, o sidabražolės – dėl ilgo ir gana nelepios priežiūros žydėjimo.
Vasarinius krūmus verta sodinti ten, kur jie bus gerai matomi iš poilsio zonos. Jei terasa ar lauko valgomojo vieta yra šalia gėlyno, vasarą žydintys krūmai gali tapti pagrindiniu vaizdo akcentu.
Rudenį žydintys krūmai
Rudenį žydintys krūmai padeda pratęsti sodo dekoratyvumą tada, kai dauguma vasarinių augalų jau pradeda prarasti ryškumą. Tokie krūmai ypač vertingi, nes rudenį sodui dažnai trūksta spalvų, o žydintys augalai suteikia gyvumo iki pat vėsesnių dienų.
Vienas populiariausių pasirinkimų rudeniui – šluotelinės hortenzijos. Jos dažnai pradeda žydėti vasaros antroje pusėje ir išlieka dekoratyvios iki rudens. Žiedynai gali keisti spalvą nuo baltos iki rausvos, kreminės ar net sodresnių atspalvių, todėl krūmas atrodo įdomiai ilgą laiką.
Rudenį taip pat gali žydėti kai kurios sidabražolių, budlėjų, viržių ir rožių veislės. Svarbu suprasti, kad rudeninis žydėjimas labai priklauso nuo konkrečios veislės, oro sąlygų ir priežiūros. Jei vasara buvo sausa, o augalai nebuvo laistomi, žydėjimas gali būti silpnesnis.
Rudenį žydintys krūmai gražiai dera su dekoratyvinėmis žolėmis, astrų grupėmis, šilokais ir visžaliais augalais. Tokie deriniai padeda sodui atrodyti tvarkingai net tada, kai vasarinis žydėjimas jau baigiasi.
Rudenį dekoratyvūs arba žydintys krūmai
- Šluotelinės hortenzijos – ilgai išlieka dekoratyvios ir gražiai keičia žiedynų spalvą.
- Sidabražolės – kai kurios veislės žydi iki rudens.
- Budlėjos – gali žydėti iki vėsesnių orų, jei sąlygos palankios.
- Viržiai – suteikia spalvos rudeninėms kompozicijoms.
- Rožės – kai kurios veislės žydi pakartotinai iki rudens.
- Putinai – rudenį dekoratyvūs dėl uogų ir lapų spalvos.
Ilgai žydintys krūmai
Jei norisi, kad sodas kuo ilgiau išliktų spalvingas, verta rinktis ilgai žydinčius krūmus. Jie ypač naudingi mažesniuose sklypuose, kur nėra daug vietos skirtingiems augalams. Vienas ilgiau žydintis krūmas gali atlikti didesnį dekoratyvinį vaidmenį nei keli trumpai žydintys augalai.
Ilgai žydinčių krūmų grupei dažnai priskiriamos hortenzijos, sidabražolės, budlėjos, kai kurios rožės ir veigelės. Hortenzijos vertinamos dėl stambių žiedynų, kurie dekoratyvūs išlieka ilgai. Sidabražolės žydi gana ilgą laiką ir yra palyginti nereiklios. Budlėjos išsiskiria žiedynais, kurie vilioja drugelius ir suteikia sodui gyvybės.
Tačiau ilgai žydintis krūmas nebūtinai reiškia visiškai be priežiūros. Kad žydėjimas būtų gausesnis, svarbu tinkama vieta, laistymas sausros metu, genėjimas ir dirvos sąlygos. Kai kuriems krūmams reikia saulės, kiti geriau jaučiasi daliniame pavėsyje, todėl prieš sodinant verta pasidomėti konkrečios rūšies poreikiais.
Žydintys krūmai mažam sodui
Mažame sode žydinčius krūmus reikia rinktis atsargiau, nes kiekvienas augalas užima vertingą vietą. Čia geriausiai tinka kompaktiški, lėčiau augantys arba lengvai formuojami krūmai. Per didelis krūmas gali greitai užgožti taką, terasą, langą ar kitus augalus.
Mažam sodui tinka kompaktiškos hortenzijos, žemaūgės lanksvos, sidabražolės, nedidelės veigelės, kai kurios rožių veislės ir miniatiūriniai dekoratyviniai krūmai. Tokie augalai gali būti sodinami prie tako, šalia terasos, gėlyno pakraštyje ar net didesniuose vazonuose.
Svarbu ne tik aukštis, bet ir plotis. Kai kurie krūmai atrodo nedideli, bet vėliau išsiskleidžia į šonus. Todėl sodinant reikia palikti pakankamai vietos augimui. Jei krūmas nuolat liečia taką ar sieną, jį teks dažnai genėti, o tai gali silpninti natūralią formą.
Kas tinka mažam sodui?
- Kompaktiškos šluotelinių hortenzijų veislės.
- Žemaūgės lanksvos gėlynų pakraščiams.
- Sidabražolės saulėtoms vietoms.
- Nedidelės veigelės spalvingiems akcentams.
- Kompaktiškos rožės prie takų ar terasos.
- Krūmai, kuriuos galima lengvai formuoti ir prižiūrėti.
Žydintys krūmai gyvatvorei
Žydintys krūmai gali būti naudojami ne tik kaip pavieniai akcentai, bet ir kaip gyvatvorės dalis. Tokia gyvatvorė atrodo natūraliau ir gyviau nei vien iš visžalių augalų suformuota siena. Ji gali žydėti, keisti lapų spalvą, vilioti vabzdžius ir suteikti sodui daugiau įvairovės.
Laisvai augančiai žydinčiai gyvatvorei gali tikti lanksvos, putinai, forsitijos, alyvos, jazminai, veigelės ar erškėčiai. Tokia gyvatvorė dažniausiai užima daugiau vietos nei griežtai karpoma, tačiau atrodo natūraliau ir reikalauja mažiau tikslaus formavimo.
Jei norima tvarkingesnio vaizdo, galima derinti žydinčius krūmus su visžaliais augalais arba sodinti juos grupėmis. Pavyzdžiui, vienoje sklypo dalyje gali žydėti lanksvos, kitoje – jazminai, o foną sudaryti visžaliai krūmai. Taip gyvatvorė tampa ne vien atitvaru, bet ir dekoratyvia sodo kompozicija.
Kvapnūs žydintys krūmai
Kvapnūs krūmai ypač tinka prie terasos, takų, įėjimo ar poilsio zonos. Jų žiedai ne tik gražiai atrodo, bet ir kuria nuotaiką. Kvapas gali tapti viena maloniausių sodo detalių, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje.
Vieni žinomiausių kvapnių krūmų yra alyvos. Jos žydi pavasario pabaigoje ir dažnai siejamos su klasikiniu sodu. Jazminai taip pat labai vertinami dėl kvapnių baltų žiedų. Jie gražiai atrodo tiek pavieniui, tiek krūmų grupėse.
Kvapniems želdiniams galima rinktis ir rožes, kai kurias sausmedžių rūšis ar dekoratyvinius serbentus. Svarbu juos sodinti ten, kur kvapą tikrai bus galima pajusti – prie suoliuko, terasos, tako ar lango. Jei kvapnus krūmas pasodinamas tolimame sklypo kampe, jo efektas bus mažesnis.
Kur sodinti žydinčius krūmus?
Žydinčių krūmų vieta sode turi didelę įtaką tam, kaip jie atrodys ir kaip gausiai žydės. Net gražiausias krūmas gali nuvilti, jei bus pasodintas netinkamoje vietoje. Vieniems augalams reikia daug saulės, kiti geriau jaučiasi daliniame pavėsyje, o kai kurie jautriau reaguoja į vėją, sausras ar per šlapią dirvą.
Saulėtose vietose gerai jaučiasi dauguma gausiai žydinčių krūmų: sidabražolės, budlėjos, rožės, daug veigelių, kai kurios lanksvos ir šluotelinės hortenzijos. Saulė dažnai lemia gausesnį žydėjimą, ryškesnes žiedų spalvas ir tvirtesnę krūmo formą. Jei tokie krūmai pasodinami per dideliame pavėsyje, jie gali žydėti silpniau arba labiau ištįsti.
Daliniame pavėsyje galima sodinti hortenzijas, kai kurias lanksvas, putinus, jazminus ar kitus ne tokius kaitrai reiklius krūmus. Tokiose vietose svarbu, kad augalai gautų bent kelias valandas šviesos per dieną. Visiškame pavėsyje žydinčių krūmų pasirinkimas mažesnis, todėl geriau rinktis rūšis, kurios vertinamos ne tik dėl žiedų, bet ir dėl lapų ar bendros formos.
Prie namo sienos, tvoros ar terasos krūmai turėtų būti sodinami paliekant pakankamai vietos. Per arti pasodinti augalai gali remtis į sieną, trukdyti takui, blogiau vėdintis arba būti sunkiau prižiūrimi. Taip pat svarbu įvertinti, kaip krūmas atrodys ne tik pirmais metais, bet ir užaugęs.
Kur geriausia sodinti žydinčius krūmus?
- Prie terasos – jei norisi dekoratyvaus vaizdo poilsio zonoje.
- Palei takus – jei krūmai kompaktiški ir neužstos praėjimo.
- Prie tvoros – jei reikia pridengti ribą arba sukurti foną gėlynui.
- Prie įėjimo – jei krūmas gražus ir dekoratyvus didžiąją sezono dalį.
- Gėlyno gale – kaip aukštesnis fonas daugiamečiams augalams.
- Vejos pakraštyje – kaip pavienis akcentas arba krūmų grupė.
Kaip prižiūrėti žydinčius krūmus?
Žydinčių krūmų priežiūra priklauso nuo rūšies, tačiau keli principai tinka daugeliui augalų. Pirmiausia svarbus reguliarus laistymas po pasodinimo. Jauni krūmai dar neturi stiprios šaknų sistemos, todėl sausros metu jiems gali trūkti drėgmės. Įsitvirtinę augalai dažnai tampa atsparesni, bet per ilgas sausras vis tiek gali nukentėti žydėjimas.
Antras svarbus darbas – mulčiavimas. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, mažina piktžoles ir apsaugo dirvą nuo perkaitimo. Tačiau jo nereikėtų supilti tiesiai prie kamieno ar šaknies kaklelio. Geriau palikti nedidelį tarpą, kad augalas nekentėtų nuo perteklinės drėgmės prie pagrindo.
Genėjimas yra dar viena svarbi priežiūros dalis. Kai kurie krūmai žydi ant pernykščių ūglių, todėl juos genint netinkamu metu galima pašalinti būsimus žiedus. Kiti žydi ant naujų ūglių ir gali būti genimi anksti pavasarį. Todėl prieš genint svarbu žinoti konkretaus krūmo žydėjimo ypatumus.
Tręšimas turėtų būti saikingas. Per daug azoto gali skatinti lapų augimą, bet silpninti žydėjimą. Žydintiems krūmams geriau rinktis subalansuotas arba konkrečiai dekoratyviniams augalams skirtas trąšas. Jei dirva gera, kai kuriems krūmams papildomo tręšimo gali reikėti nedaug.
Prieš planuojant sodinimą, naudinga susidaryti krūmų žydėjimo kalendorių. Taip lengviau suprasti, kurie augalai žydės pavasarį, kurie perims estafetę vasarą, o kurie išliks dekoratyvūs iki rudens.
Žydinčių krūmų žydėjimo lentelė
| Krūmas | Žydėjimo laikas | Kur geriausiai tinka? |
|---|---|---|
| Forsitija | Ankstyvas pavasaris | Pavasario akcentui, prie takų, sklypo pakraštyje ar krūmų grupėje. |
| Magnolija | Pavasaris | Reprezentacinei vietai, prie įėjimo, vejoje ar apsaugotoje sodo zonoje. |
| Alyvos | Pavasario pabaiga | Didesniam sodui, prie tvoros, poilsio zonos ar natūralesnei krūmų grupei. |
| Lanksvos | Pavasaris arba vasara, priklausomai nuo rūšies | Gėlynų pakraščiams, gyvatvorėms, grupėms arba mažesniems sodams. |
| Jazminai | Vasaros pradžia | Prie terasos, tako, lango ar poilsio zonos dėl kvapnių žiedų. |
| Veigelės | Vasaros pradžia, kai kurios veislės pakartoja žydėjimą | Spalvingiems akcentams, gėlynams, mišrioms krūmų grupėms. |
| Hortenzijos | Vasara–ruduo | Prie terasos, gėlynuose, prie tvoros, moderniuose ir klasikiniuose soduose. |
| Budlėjos | Vasara–ruduo | Saulėtoms vietoms, drugeliams vilioti, laisvesnio stiliaus gėlynams. |
| Sidabražolės | Vasara–ruduo | Saulėtoms vietoms, mažiems sodams, gėlynų pakraščiams ir žemoms kompozicijoms. |
| Rožės | Vasara, kai kurios veislės iki rudens | Akcentiniams gėlynams, prie takų, terasos ar reprezentacinių zonų. |
| Viržiai | Ruduo | Rudeninėms kompozicijoms, vazonams, alpinariumams ar žemoms grupėms. |
Dažniausios klaidos renkantis žydinčius krūmus
Viena dažniausių klaidų – rinktis krūmą tik pagal žiedų nuotrauką. Parduotuvėje ar internete žydintis augalas gali atrodyti įspūdingai, tačiau svarbu žinoti, kokio dydžio jis užaugs, kiek saulės jam reikės ir ar jis tikrai tiks konkrečiai vietai. Gražus žydėjimas trunka ribotą laiką, o krūmas sode matomas visus metus.
Kita klaida – sodinti per tankiai. Maži sodinukai dažnai atrodo reti, todėl kyla noras juos susodinti arčiau vienas kito. Tačiau po kelių metų krūmai gali pradėti spausti vienas kitą, blogiau vėdintis, silpniau žydėti arba prarasti gražią formą. Geriau iš karto planuoti pagal galutinį augalo dydį.
Taip pat dažnai neįvertinamas žydėjimo laikas. Jei visi pasirinkti krūmai žydi gegužę ar birželio pradžioje, sodas trumpai atrodo labai gražiai, bet vasaros viduryje pritrūksta žiedų. Norint ilgesnio efekto, reikia derinti skirtingo žydėjimo laikotarpio augalus.
Klaidų sąrašas renkantis žydinčius krūmus
- Krūmai pasirenkami tik pagal žiedų spalvą ar nuotrauką.
- Neįvertinamas būsimas augalo aukštis ir plotis.
- Sodinama per tankiai, nepaliekant vietos augimui.
- Saulę mėgstantys krūmai sodinami pavėsyje.
- Visi augalai parenkami taip, kad žydėtų tuo pačiu metu.
- Pamirštama, kad kai kuriems krūmams reikia reguliaraus genėjimo.
- Kvapnūs krūmai sodinami per toli nuo poilsio zonų.
Kaip sukurti sodą, kuriame krūmai žydėtų visą sezoną?
Norint, kad sodas žydėtų kuo ilgiau, krūmus reikėtų planuoti kaip žydėjimo seką. Pavasarį gali pradėti forsitijos, magnolijos, dekoratyviniai serbentai ir alyvos. Vėliau žydėjimą perima jazminai, veigelės, lanksvos ir rožės. Vasaros pabaigoje bei rudenį daug dekoratyvumo suteikia hortenzijos, budlėjos, sidabražolės ir viržiai.
Svarbu ne tik žydėjimo laikas, bet ir bendra kompozicija. Jei vienoje sodo vietoje pasodinami skirtingu metu žydintys krūmai, ji keičiasi visą sezoną. Vienu metu dėmesį traukia žiedai, kitu – lapai, forma ar žiedynų spalvos kaita. Tokiu būdu sodas atrodo gyvas, o ne priklausomas nuo vieno trumpo žydėjimo periodo.
Geras principas – derinti ankstyvą, vidutinį ir vėlyvą žydėjimą. Taip pat verta įtraukti bent kelis ilgai dekoratyvius augalus, pavyzdžiui, hortenzijas, kurios po žydėjimo dar ilgai išlaiko gražius žiedynus. Jei sode yra vietos, galima sodinti krūmų grupes, o ne pavienius augalus – grupės dažnai atrodo natūraliau ir įspūdingiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Lietuvos soduose dažnai auginamos hortenzijos, forsitijos, alyvos, jazminai, lanksvos, veigelės, sidabražolės, putinai, budlėjos ir rožės. Renkantis svarbu įvertinti konkrečią vietą, saulėtumą, dirvą ir augalo atsparumą žiemai.
Pavasarį žydi forsitijos, magnolijos, alyvos, kai kurios lanksvos, dekoratyviniai serbentai ir putinai. Jie suteikia sodui pirmą ryškesnį spalvų akcentą po žiemos.
Ilgai dekoratyvūs gali būti hortenzijos, sidabražolės, budlėjos, kai kurios rožės ir veigelės. Žydėjimo trukmė priklauso nuo veislės, vietos, dirvos drėgmės ir priežiūros.
Mažam sodui tinka kompaktiškos hortenzijos, žemaūgės lanksvos, sidabražolės, nedidelės veigelės ir kompaktiškos rožės. Svarbu rinktis augalus pagal galutinį jų dydį, o ne pagal sodinuko išvaizdą vazone.
Kvapnius krūmus verta sodinti prie terasos, tako, suoliuko, įėjimo ar lango, kad jų kvapas būtų jaučiamas kasdien. Jei jie pasodinami tolimame sklypo kampe, kvapo efektas bus mažesnis.
Reikia derinti pavasarį, vasarą ir rudenį žydinčius krūmus. Pavasariui tinka forsitijos ir alyvos, vasarai – jazminai, veigelės, rožės, o vasaros pabaigai ir rudeniui – hortenzijos, budlėjos, sidabražolės ar viržiai.
