Nuo 2026 m. spalio 1 d. šildymo sezonui nustatomas spalio–balandžio laikotarpis, bet tai nereiškia vienodos radiatorių įjungimo valandos visoje Lietuvoje. Nuo kada daugiabučiuose įjungiamas šildymas, priklausys ir nuo šilumos punkto tipo: automatizuoti punktai galės reaguoti į orus nelaukdami savivaldybės sprendimo, o neautomatizuotiems savivaldybės sprendimas išliks svarbus.
Informacija patikrinta 2026 m. rugsėjo 4 d. Toliau atskiriama iki rugsėjo pabaigos taikoma tvarka, nuo spalio įsigaliosiantys pakeitimai ir praktiniai veiksmai, jeigu bute jau šalta. Tai bendro pobūdžio paaiškinimas, ne konkretaus daugiabučio įjungimo grafikas.
Kas keičiasi nuo 2026 metų spalio?
Nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalioja nauja tvarka: įstatyme šildymo sezonui nustatomas laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Tuo metu šilumos tiekėjas turi būti pasirengęs tiekti šilumą, reikalingą higienos normas atitinkančiai vidaus temperatūrai užtikrinti. Įsigaliojimo datą patvirtina Seimo pranešimas apie priimtą įstatymą.
Tačiau vien kalendorius nepaaiškina, kas vyks konkrečiame name. Energetikos ministerija nurodo, kad automatizuoti šilumos punktai galės reaguoti į orus nelaukdami savivaldybės administracinio sprendimo. Savivaldybėms išlieka teisė nustatyti pradžią savo įstaigoms ir vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti. Todėl pirmas klausimas administratoriui turėtų būti apie namo šilumos punktą, o ne kaimyninio rajono radiatorių temperatūrą.
Šis palyginimas skirtas centralizuotai šildomiems daugiabučiams. Individualus dujinis katilas ar kitas atskiras buto šildymo įrenginys nėra tas pats, kas bendras namo šilumos punktas. Vien nauji radiatoriai bute taip pat nepatvirtina, kad automatizuota viso namo sistema.
Ar būtina laukti trijų šaltų dienų?
Dažnai minima 10 °C riba nėra vieno ryto termometro rodmuo. Seimo paaiškinime apie naująją tvarką šaltasis metų laikotarpis siejamas su trijų parų iš eilės vidutine lauko oro temperatūra, ne aukštesne kaip 10 °C. Tai nėra tas pats, kas tris kartus pamatyti 9 °C telefone arba išgirsti vienos šaltos nakties prognozę.
Svarbu nepainioti trijų dalykų: lauko oro sąlygų, patvirtintos sezoninės tvarkos ir realios temperatūros kambaryje. Lauko duomenys nepasako, ar konkretus butas jau atvėso, o šaltas radiatorius savaime neįrodo, kad patalpos nepakankamai šildomos. Taip pat negalima iš šios ribos daryti išvados, kad visuose Lietuvos daugiabučiuose radiatoriai privalo sušilti tą pačią valandą.
Pagal nuo spalio galiosiančią tvarką kalendorinės ribos nėra absoliučios. Seimas paaiškina, kad įstatyme apibrėžtam šaltajam laikotarpiui tęsiantis už spalio–balandžio ribų, tas laikas taip pat priskiriamas šildymo sezonui. Šiltuoju laikotarpiu tiekėjas neprivalės užtikrinti šilumos tiekimo vien todėl, kad kalendoriuje dar žiemos sezono mėnuo. Todėl nei spalio 1-oji reiškia nuolat karštus radiatorius, nei balandžio 30-oji visais atvejais reiškia galutinį šildymo išjungimą.
Ieškodami pranešimo internete patikrinkite ne tik antraštę, bet ir metus bei miestą. Pavyzdžiui, Vilnius 2025 m. paskelbė šildymo pradžią rugsėjo 30 d.. Ši istorinė data nėra 2026 metų grafikas. Net ir labai panašiai atrodantis pernykštis pranešimas netinka atsakyti, kada šiluma pasieks jūsų namą šį rudenį.
Kaip pradėti šildyti anksčiau?
Jeigu butuose jau vėsu, nereikia apsiriboti laukimu, kol pasirodys bendras miesto pranešimas. Kreipkitės į bendrijos pirmininką, administratorių arba kitą namo valdytoją ir paprašykite paaiškinti jūsų namui taikomą sprendimo priėmimo tvarką. Sprendžia ne vienas nepatenkintas kaimynas ar neformali pokalbių grupė: reikia tinkamai įforminti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą.
Jonavos šilumos tinklai, aiškindami 2026 m. pakeitimus, patvirtina, kad galimybė pasirinkti kitokią pradžią išlieka, tačiau negalima pažeisti higienos reikalavimų. Konkretų balsų skaičiavimą ir protokolo formą derinkite su namo valdytoju. Nuomininkui verta apie problemą pranešti ir buto savininkui, kad prašymas nepasimestų tarp gyventojų susirašinėjimo ir oficialių namo sprendimų.
Čia svarbu atskirti dvi tvarkas. Iki 2026 m. rugsėjo pabaigos Vilniaus savivaldybės skelbiamame paaiškinime numatytos dvi darbo dienos tiekėjo leidimui arba motyvuotam atsisakymui dėl techninių kliūčių. Tai nėra pažadas, kad kiekvienas radiatorius per šį terminą būtinai sušils.
Nuo spalio įsigaliosiančius pakeitimus Seimas apibūdina kitaip: teisę pasirinkti kitą šildymo laiką turintiems vartotojams nustatyta tvarka priėmus sprendimą ir pranešus tiekėjui, šis jį turės įgyvendinti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. Namo valdytojas turi patikslinti, kokia procedūra taikoma jūsų pastatui ir kas atliks reikalingus veiksmus. Seno paaiškinimo apie leidimą nereikėtų automatiškai laikyti naujosios tvarkos aprašu.
Praktiškai naudingiau prašyti konkretaus atsakymo: ar reikalingas savininkų balsavimas, kas jį organizuos, kada bus pateikta užklausa tiekėjui ir kas informuos gyventojus. Taip aišku, kuris veiksmas dar neatliktas. Bendras atsakymas „laukiame sezono“ nepaaiškina nei techninės parengties, nei galimybės šildymą pradėti anksčiau.
Ką rodo termometras bute?
Pagrindinis rodiklis yra kambario oras, o ne radiatoriaus paviršius. NVSC nurodo, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų oro temperatūros ribos yra 18–22 °C. Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus ties apatine riba jausis vienodai patogiai, tačiau skaičius padeda konkretinti pranešimą namo prižiūrėtojui.
Kasdieniam stebėjimui rinkitės tą pačią vietą ir vadovaukitės termometro instrukcija. Nedėkite jo ant radiatoriaus, saulėtos palangės ar ten, kur ką tik atvertas langas tiesiogiai pakeitė oro temperatūrą. Leiskite rodmeniui nusistovėti. Šie buitiniai užrašai padeda paaiškinti situaciją, bet nepakeičia oficialaus mikroklimato matavimo, kai reikia spręsti ginčą.
Nereikia laukti, kol užpildysite kelių dienų lentelę, jeigu bute ryškiai šalta ar šildymas akivaizdžiai neveikia. Pirmą pranešimą pateikite iš karto, o vėlesnius rodmenis pridėkite kaip papildymą. Svarbu neužmaskuoti problemos vienu saulėtos popietės matavimu, jeigu rytais ir vakarais kambariai atvėsta.
Drėgmę verta stebėti kartu su temperatūra. NVSC rekomendacijose šaltajam sezonui nurodomas 35–60 proc. santykinės drėgmės intervalas ir reguliarus vėdinimas. Rasojantis stiklas pats savaime nenustato šildymo įjungimo datos: norint atskirti galimas priežastis, pravers drėgmės kontrolės ir langų rasojimo paaiškinimas. Šildymas ir vėdinimas nėra vienas kitą pakeičiantys sprendimai.
Ką daryti, jei sezonas prasidėjo, bet radiatoriai šalti?
Pirmiausia išsiaiškinkite problemos apimtį: ar šalti visi buto radiatoriai, vienas kambarys, ta pati laiptinė ar visas namas. Tai nėra nuotolinė gedimo diagnozė, tačiau toks aprašymas padeda prižiūrėtojui planuoti patikrą. Svarbu pridėti kambario oro temperatūrą, nes delnu vertinamas radiatoriaus šiltumas neparodo, ar patalpoje pakanka šilumos.
Automatizuoto punkto paskirtis yra reguliuoti šilumą pagal poreikį, todėl vėsesnis radiatorius šiltą dieną nebūtinai reiškia gedimą. Jonavos šilumos tinklai būtent automatinį reguliavimą įvardija kaip naujosios tvarkos praktinį privalumą. Kita vertus, vien žodis „automatika“ nėra atsakymas į konkretų pranešimą apie per žemą kambario temperatūrą: tokią situaciją turi įvertinti už sistemą atsakingi specialistai.
Gyventojui nereikėtų savavališkai reguliuoti bendro namo šilumos punkto, išleisti sistemos vandens ar ardyti vožtuvų. Net jei internete rastas paaiškinimas atrodo tinkamas, pagal jį neįmanoma patvirtinti konkrečios sistemos būklės. Prižiūrėtojui praneškite simptomus, o darbų apimtį ir saugų atlikimą palikite atsakingam specialistui.
Jeigu stebina priešinga situacija ir radiatoriai šyla tada, kai tikėjotės, kad šildymas sustabdytas, tai atskiras klausimas. Jį nagrinėja straipsnis apie šiltus radiatorius išjungus šildymą. Šio požymio nereikėtų naudoti kaip patikimo įrodymo, kad visame mieste jau paskelbtas naujas sezonas.
Ką namas turi pasiruošti iš anksto?
Kalendorinė pradžia neatstoja sistemos parengties. Vilniaus savivaldybės paaiškinime nurodyta, kad prižiūrėtojas dokumentus ir pasirašytą parengties aktą valdytojui turi pateikti prieš sezoną, ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. Nesant nustatyta tvarka pasirašyto akto, pradėti vartoti šilumą pastate draudžiama. Tai svarbu ir tada, kai gyventojai nori ankstesnės pradžios.
Todėl rugsėjo pradžioje verta paklausti ne vien „kada įjungs?“, bet ir „ar namas paruoštas?“. Jeigu atsakyme minimi trūkumai, prašykite jų sąrašo, atsakingo vykdytojo ir numatomo pašalinimo laiko. Ne kiekvienas gyventojas turi suprasti šilumos punkto įrangą, tačiau kiekvienam naudinga žinoti, ar sprendimo laukiama dėl dokumentų, nebaigtų darbų, ar pasirinktos pradžios datos.
Informaciją verta pateikti vienoje namo skelbimų vietoje: atsakingo prižiūrėtojo kontaktas, patvirtinta įjungimo eiga ir būdas pranešti apie po įjungimo likusius nesklandumus. Tai redakcinė organizavimo rekomendacija, o ne papildomas teisės aktų reikalavimas. Jos tikslas paprastas: kad kiekvienas gyventojas negautų skirtingo atsakymo ir nepranešinėtų apie tą patį gedimą vis kitai įstaigai.
Kaip parašyti aiškų pranešimą administratoriui?
Trumpas, konkretus pranešimas paprastai naudingesnis už ilgą skundą be adreso ir matavimo duomenų. Žemiau pateiktą pavyzdį galima pritaikyti savo situacijai. Laužtiniuose skliaustuose palikti laukai nėra tikri konkretaus namo duomenys, todėl prieš siunčiant juos būtina pakeisti.
„Gyvenu [adresas, butas]. [Data ir laikas] kambaryje išmatavau [temperatūra] °C. Matavau [vieta ir aplinkybės]. Šalti [visi radiatoriai / konkretus kambarys]; kituose butuose [žinoma padėtis arba nežinau]. Prašau patikslinti, ar mūsų namo šilumos punktas automatizuotas, ar namas paruoštas sezonui ir kada numatoma pradėti šildymą. Jeigu jis jau pradėtas, prašau užregistruoti patikros poreikį ir pranešti, kas bei kada įvertins situaciją.“
Jeigu matavimo neturite, taip ir parašykite, užuot spėję temperatūrą. Jei nesate tikri dėl kaimyninių butų, nerašykite, kad šąla visas namas. Vėliau išsaugokite atsakymą ir registracijos numerį: pakartotiniame kreipimesi bus galima kalbėti apie konkretų užregistruotą atvejį, o ne pradėti pasakojimą iš naujo.
Klausimas, nuo kada daugiabučiuose įjungiamas šildymas, 2026 m. turi dvi dalis: kokia tvarka taikoma jūsų namui ir ar jo sistema pasiruošusi dirbti. Tikslią namo įjungimo eigą sužinosite iš valdytojo ar prižiūrėtojo. Kambario temperatūros užrašai padės atskirti bendrą sezono laukimą nuo problemos, kurią reikia tikrinti jau dabar.
Dažniausiai užduodami klausimai
Šaltiniai
Pakeitimai tikrinti pagal jų rengėjų pranešimus. Praktinėms procedūroms ir mikroklimato riboms naudoti savivaldybės bei NVSC paaiškinimai.
- Šildymo sezono pakeitimai ir įsigaliojimas 2026-10-01 — Lietuvos Respublikos Seimas, 2026-06-25
- Automatizuotų ir neautomatizuotų punktų tvarka — Energetikos ministerija, 2026-06-25
- Daugiabučių šildymo sezono ribos — Jonavos šilumos tinklai, 2026-08-31
- Pasiruošimas šildymo sezonui ir ankstesnės pradžios procedūra — Vilniaus miesto savivaldybė
- Gyvenamųjų patalpų mikroklimato ribos — NVSC
- Vėdinimas, patalpų temperatūra ir drėgmė — NVSC, atnaujinta 2024-11-08
Šaltiniai patikrinti 2026 m. rugsėjo 4 d. Vėlesni konkretaus namo ar savivaldybės pranešimai gali patikslinti praktinę įjungimo eigą.
