A++ namo reikalavimai: ką būtina žinoti statant namą

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau akcentuojamas tvarus ir energiškai efektyvus būstas. Nuo 2021 m. visi naujai statomi gyvenamieji pastatai privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai ne tik teisinis reikalavimas, bet ir ilgalaikė investicija į mažesnes energijos sąnaudas, komfortiškesnį mikroklimatą bei didesnę turto vertę ateityje.

Tačiau ką tiksliai reiškia A++ klasė, kokie techniniai ir teisiniai reikalavimai taikomi šiai kategorijai, ir kaip pasiruošti tokio namo statybai? Šiame straipsnyje apžvelgsime visus svarbiausius aspektus — nuo energinių rodiklių iki sertifikavimo bei išmanių sprendimų, padedančių pasiekti aukščiausią efektyvumo lygį.

Kas yra A++ energinio naudingumo klasė?

A++ klasė – tai aukščiausias pastatų energinio efektyvumo įvertinimas, reiškiantis, kad pastatas sunaudoja itin mažai energijos šildymui, vėdinimui, karšto vandens ruošimui bei apšvietimui, o didžioji dalis energijos yra pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Energinių klasių skalė nuo G iki A++

Lietuvoje pastatų energinis naudingumas vertinamas skalėje nuo G (mažiausiai efektyvi) iki A++ (aukščiausia klasė). Klasė parodo, kiek energijos pastatas sunaudoja vienam kvadratiniam metrui per metus.

• G–C klasės – senesni pastatai, turintys didelius šilumos nuostolius.
• B–A klasės – energiškai efektyvūs pastatai, atitinkantys dabartinius standartus.
• A+ ir A++ klasės – itin sandarūs, išmaniai valdomi, energiją gaminantys namai.

A++ klasės pastatai paprastai suvartoja 70–90 % mažiau energijos nei B klasės namai.

Pagrindiniai A++ klasės kriterijai

Norint, kad pastatas būtų priskirtas A++ klasei, jis turi atitikti šiuos rodiklius:

• Metinis energijos poreikis neturi viršyti 40 kWh/m² per metus.
• Atnaujinamų energijos šaltinių dalis turi sudaryti bent 50 % visos suvartojamos energijos.
• Pastato sandarumo rodiklis n₅₀ (oro pasikeitimų per valandą skaičius) turi būti ≤ 0,6 1/h.
• Šilumos perdavimo koeficientai (U) sienoms, stogui, langams ir grindims – itin maži, pagal STR reikalavimus.

Teisinis reglamentavimas Lietuvoje

A++ klasės reikalavimai reglamentuojami pagal Statybos techninį reglamentą (STR 2.01.02:2016) ir Statybos įstatymo nuostatas.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visiems naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privaloma pasiekti ne žemesnę kaip A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad tiek projektavimas, tiek statyba turi būti atliekami atsižvelgiant į aukštus izoliacijos, sandarumo ir energijos gamybos standartus.

Kaip teigia Vokietijos pastatų energetikos ekspertas Michaelas Riedneris,

„A++ klasės pastatas nėra tik šiltas namas – tai suderinta sistema, kurioje kiekviena detalė, nuo lango iki rekuperatoriaus, dirba energijos taupymo labui.“

A++ klasės pastato techniniai reikalavimai

Norint pasiekti A++ energinio naudingumo klasę, svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas pastato atitvarų kokybei, šilumos izoliacijai, sandarumui ir visų konstrukcinių elementų suderinamumui. Nors teisiniai kriterijai yra apibrėžti statybos reglamentuose, praktikoje šiuos tikslus įgyvendinti padeda tik preciziškas projektavimas bei kokybiškas darbų atlikimas.

Šiluminė varža ir sienų konstrukcijos

Pagrindinis rodiklis, apibrėžiantis atitvarų energinį efektyvumą, yra šiluminė varža (R). Kuo ji didesnė, tuo mažesni šilumos nuostoliai.
A++ klasės sienų, grindų ir stogo varža turi būti bent 30–40 % didesnė nei A+ klasės pastatuose.

Tipiniai reikalavimai:

• Sienos: U ≤ 0,10 W/m²K
• Stogas: U ≤ 0,08 W/m²K
• Grindys ant grunto: U ≤ 0,12 W/m²K
• Langai: U ≤ 0,85 W/m²K

Sienoms dažniausiai pasirenkamos trijų sluoksnių konstrukcijos: laikančioji dalis, šilumos izoliacija (20–30 cm storio) ir apdaila. Naudojamos medžiagos – akmens vata, putų polistirenas (EPS/XPS) arba purškiama poliuretano izoliacija.

Langų, durų ir stogo izoliacijos reikalavimai

A++ klasės pastate langai yra vienas iš lemiamų šilumos nuostolių šaltinių, todėl itin svarbus jų montavimo būdas.
Langai montuojami šilumos izoliacijos sluoksnyje, naudojant garo izoliacines juostas ir sandarinimo putas, kad būtų išvengta šilumos tiltelių.

Durys turi būti sandarios, su šilumos tiltelio pertrauka ir U ≤ 1,0 W/m²K.
Stogo konstrukcija turi būti be plyšių, su vientisa garo izoliacija. Šilumos izoliacijos sluoksnis čia dažniausiai siekia 40–50 cm.

Sandarumo bandymas – ką tikrina ir kokie leistini rodikliai

Sandarumas – vienas svarbiausių kriterijų A++ klasės vertinime. Jis nustatomas atliekant Blower Door testą, kurio metu matuojamas oro pasikeitimų skaičius pastate.

Leistinas sandarumo rodiklis: n₅₀ ≤ 0,6 1/h.
Tai reiškia, kad esant 50 Pa slėgio skirtumui, oras per valandą pastate gali pasikeisti ne daugiau kaip 0,6 karto.

Jei rodiklis viršija normą – pastatas praranda klasę, todėl būtina kruopščiai užsandarinti jungtis, instaliacines angas, langų ir durų mazgus.

Kaip pažymi Nyderlandų energinio efektyvumo konsultantas Erikas Van Dorenas,

„Sandarumas nėra vien matavimas – tai viso statybos proceso kokybės rodiklis. Kuo geresnė montavimo disciplina, tuo artesnis rezultatas idealiam n₅₀.“

Aplinkos veiksnių įtaka

Pastato efektyvumas priklauso ne tik nuo konstrukcijų, bet ir nuo orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu.

• Pietinė fasado pusė leidžia maksimaliai išnaudoti saulės šilumą.
• Šiaurinėje dalyje rekomenduojama sumažinti langų plotą.
• Želdiniai ir šešėliavimas vasarą mažina perkaitimo riziką.

Taip pat svarbu parinkti tinkamą sklypo reljefą ir pamatų aukštį, kad būtų išvengta drėgmės kaupimosi bei šilumos nuostolių per gruntą.

Inžinerinės sistemos ir technologijos

Norint pasiekti A++ klasės energinį efektyvumą, vien kokybiškos statybinės medžiagos nepakanka. Didelę reikšmę turi inžinerinės sistemos – šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo bei energijos gamybos sprendimai. A++ namas turi būti ne tik mažai energijos vartojantis, bet ir pats gebantis ją generuoti iš atsinaujinančių šaltinių.

Šildymo sistemos: geoterminis, oras-vanduo, saulės energija

A++ klasės pastatams tinkamiausios šildymo sistemos yra tos, kurios užtikrina aukštą efektyvumą (COP > 4) ir naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius.

Dažniausiai pasirenkami sprendimai:

• Geoterminis šildymas – iš žemės gaunama šiluma naudojama šildymui ir karštam vandeniui ruošti.
• Oras-vanduo šilumos siurbliai – efektyvūs ir ekonomiški net esant žemai temperatūrai, dažnai derinami su saulės elektrine.
• Saulės kolektoriai – karštam vandeniui ruošti vasaros sezono metu.

Svarbu, kad visa sistema būtų suprojektuota kaip vientisa grandinė – nuo šilumos šaltinio iki paskirstymo grindiniu šildymu ar radiatoriais.

Kaip teigia Danijos energinių sistemų inžinierius Oskaras Mølleris,

„A++ klasės namas yra kaip organizmas – kiekvienas energijos srautas turi būti optimizuotas. Neužtenka tik turėti šilumos siurblį – svarbu, kaip visa sistema veikia drauge.“

Vėdinimo sistemos su rekuperacija

Vėdinimo sistema A++ klasės name yra privaloma. Paprastai įrengiama mechaninė vėdinimo sistema su šilumos rekuperacija, kuri grąžina iki 90 % šalinamo oro šilumos.

Rekuperacija užtikrina:

• Pastovų šviežio oro tiekimą;
• Minimalų šilumos nuostolį;
• Aplinkos drėgmės balansą;
• Dulkių, žiedadulkių ir kvapų filtravimą.

Tinkamai suprojektuota sistema taip pat mažina pelėsio riziką ir užtikrina komfortišką mikroklimatą be skersvėjų.

Saulės elektrinės ir energijos kaupimas

A++ klasės pastatas turi dalį energijos pasigaminti pats, todėl ant stogo ar sklype dažniausiai montuojamos saulės elektrinės (5–10 kW).

Pagaminta energija:

• Naudojama kasdieniams poreikiams;
• Gali būti kaupiama akumuliatoriuose;
• Perteklinė – perduodama į tinklą.

Taip sumažinamos sąskaitos ir užtikrinamas pastato energijos balansas, reikalingas A++ klasei pasiekti.

Išmanių namų sprendimai energijos efektyvumui didinti

Išmaniosios technologijos leidžia optimizuoti energijos naudojimą. Tokios sistemos stebi:

• Šildymo ir vėdinimo darbo laiką;
• Elektros suvartojimą pagal paros laiką;
• Saulės energijos gamybos balansą.

Modernūs valdikliai gali automatiškai reguliuoti temperatūrą pagal gyventojų buvimą namuose ar lauko sąlygas. Tai leidžia sutaupyti iki 20 % papildomos energijos.

Kaip pažymi Švedijos pastatų technologijų ekspertas Jonathanas Lindbergas,

„Išmanusis valdymas – tai jungtis tarp žmogaus ir pastato. A++ klasės name gyventojas nebeskaičiuoja sąskaitų – jis valdo energiją.“

A++ klasės sertifikavimas ir dokumentacija

A++ energinio naudingumo klasė nėra tik deklaracija ar statytojo pažadas – tai oficialiai patvirtinamas rodiklis, kurį nustato nepriklausomi ekspertai pagal energinio naudingumo sertifikavimo procedūrą. Norint, kad pastatas būtų pripažintas A++ klasės, reikia užtikrinti, jog visi techniniai ir projektiniai sprendimai atitiktų reglamentuotus kriterijus, o visa tai būtų pagrįsta dokumentais bei bandymų rezultatais.

Energinio naudingumo sertifikatas (ENS): kaip jį gauti

Energinio naudingumo sertifikatas (ENS) – tai oficialus dokumentas, įrodantis, kad pastatas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę. Sertifikatas privalomas tiek naujiems pastatams, tiek rekonstruotiems objektams, jei atliekami esminiai energetikos sistemos pokyčiai.

Norint gauti A++ sertifikatą, būtina:

1. Parengti projektinį energinio naudingumo vertinimą (atliekamas dar prieš statybas).
2. Statybos metu kaupti duomenis apie naudotas medžiagas, įrenginius ir izoliacines priemones.
3. Užbaigus statybą, atlikti sandarumo bandymą (Blower Door testą).
4. Pateikti visus rezultatus sertifikavimo ekspertui.

Ekspertas įvertina faktinius duomenis, skaičiuoja pastato energijos sąnaudas ir išduoda galutinį A++ energinio naudingumo sertifikatą, kuris galioja 10 metų.

Kokių dokumentų reikia prieš statybas ir po jų

Sertifikavimui reikalinga gana plati dokumentacija. Dažniausiai ji apima:

• Statinio techninį projektą;
• Statybos darbų žurnalą ir panaudotų medžiagų deklaracijas;
• Langų, durų, šilumos izoliacijos gaminių techninius sertifikatus;
• Vėdinimo, šildymo ir saulės elektrinės įrangos parametrus;
• Sandarumo bandymo ataskaitą;
• Energinio vertinimo skaičiavimus ir modeliavimus.

Be šių dokumentų sertifikuotojas negali tiksliai įvertinti pastato efektyvumo, todėl jų trūkumas dažnai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios pastatas negauna A++ klasės.

Kaip pažymi Lenkijos statybų audito specialistas Adamas Nowakas,

„Energinis sertifikavimas – tai ne formalumas, o atsakomybės įrodymas. Kiekvienas sprendimas, nuo izoliacijos iki vėdinimo, turi būti pagrįstas dokumentais.“

Dažniausios klaidos ruošiant sertifikavimui

Net ir kruopščiai suplanuotuose projektuose pasitaiko klaidų, kurios gali pakenkti klasės įvertinimui:

• Netikslūs konstrukcijų duomenys (neatitikimai tarp projekto ir faktinių parametrų);
• Sandarumo bandymo neatitikimai – neužsandarintos instaliacijos, ventiliacijos kanalai;
• Nepilna įrangos dokumentacija arba trūkstami gaminių sertifikatai;
• Nesuderinta šildymo ir saulės energijos sistema, dėl ko sumažėja bendras efektyvumas.

Norint to išvengti, rekomenduojama sertifikavimo procesą planuoti dar projektavimo etape ir bendradarbiauti su energetinio audito specialistais nuo pirmųjų statybos žingsnių.

A++ klasės namų privalumai ir trūkumai

A++ klasės pastatai laikomi moderniausiu ir pažangiausiu sprendimu šiuolaikinėje statyboje. Jie atitinka ne tik griežčiausius energinio efektyvumo standartus, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės turto vertės. Vis dėlto kartu su privalumais atsiranda ir tam tikrų iššūkių, kuriuos būtina įvertinti dar planuojant statybas.

Energijos taupymas ir komfortas

A++ klasės namai pasižymi itin mažomis energijos sąnaudomis. Dėl puikios šilumos izoliacijos, sandarumo ir modernių inžinerinių sistemų, šildymo bei vėdinimo išlaidos sumažėja kelis kartus.

Gyventojai mėgaujasi:

• Pastovia temperatūra visus metus, be skersvėjų ar šalčio zonų;
• Švariu oru dėl rekuperacinės vėdinimo sistemos;
• Mažesniu triukšmu – dėl sandarumo ir storesnių atitvarų;
• Pastoviu drėgmės balansu, svarbiu sveikatai ir komfortui.

A++ klasės namuose palaikomas aukštas mikroklimato kokybės lygis, todėl jie ypač tinka šeimoms su vaikais ar alergiškiems žmonėms.

Kaip pažymi Suomijos tvarios statybos ekspertas Martinas Lehtinenas,

„Komfortas A++ klasės pastate juntamas iškart – šiluma pasiskirsto tolygiai, o oras visada gaivus. Gyventojai dažnai pirmą kartą suvokia, ką reiškia ‘namai, kurie kvėpuoja’.“

Aplinkos tvarumas ir CO₂ mažinimas

A++ klasės pastatai ne tik taupo energiją, bet ir mažina aplinkos poveikį. Dėl saulės elektrinių, geoterminio šildymo ir kitų atsinaujinančių sprendimų sumažinamas anglies dioksido išmetimas iki 90 %, lyginant su B klasės pastatais.

Be to:

• Tokie namai paprastai naudoja ekologiškas, perdirbamas medžiagas;
• Sumažėja priklausomybė nuo iškastinio kuro;
• Gyventojai prisideda prie žaliosios ekonomikos tikslų.

Toks tvarumo aspektas yra ypač vertinamas tarptautiniuose nekilnojamojo turto projektuose ir dažnai padidina būsto rinkos vertę.

Iššūkiai: projekto sudėtingumas ir didesnė kaina

Vis dėlto A++ klasės standartas nėra lengvai pasiekiamas.
Jis reikalauja:

• Tikslaus projektavimo ir išsamių šilumos nuostolių skaičiavimų;
• Kokybiškų medžiagų bei sistemų, kurios dažnai kainuoja brangiau;
• Profesionalaus statybos darbų atlikimo – menkiausia klaida gali turėti įtakos sandarumui ir efektyvumui.

Pradinė investicija paprastai būna 10–20 % didesnė nei A ar A+ klasės pastatui. Tačiau šios išlaidos atsiperka per 5–10 metų, dėl mažesnių energijos sąnaudų ir ilgalaikės pastato vertės.

Kaip pažymi Prancūzijos statybų ekonomistas Claude’as Perrinas,

„A++ klasės statyba nėra brangesnė – ji tiesiog protingesnė. Tai investicija į ateitį, kai energijos kaina nebėra grėsmė.“

DUK