Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos nekilnojamojo turto pirkėjas evoliucionavo. Tapome drąsesni, globalūs, o tūkstančiai lietuvių savo investicinius krepšelius papildė apartamentais Ispanijos pakrantėse, Kipre ar Dubajaus dangoraižiuose. Tai buvo vadinama „saugumo diversifikavimu“. Tačiau šiandien matome esminį lūžį: geopolitiniai poslinkiai Artimuosiuose Rytuose privertė investuotojus iš naujo įvertinti, kas iš tiesų yra saugi investicija.
Geografinis atstumas nebėra saugumo garantas
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai palietė regiono stabilumą, įskaitant pirkėjų pamėgtą Dubajų ir net Europos Sąjungai priklausantį Kiprą. Tai privertė investuotojus iš naujo apgalvoti, ar šiandieniniame pasaulyje dar yra „saugių uostų“, kurių nepasiektų globalių krizių bangos. Kai regioninė įtampa perauga į realius karinius veiksmus, o oro erdvės užsidaro, prabangus turtas svetur gali tapti sunkiai pasiekiama ir dar sunkiau valdoma našta.
Pastaraisiais metais matome aiškią tendenciją – kapitalas grįžta į Lietuvą. Investuotojai vėl vertina galimybę nuvažiuoti ir savo akimis pamatyti turtą. Vietinė rinka pirkėjui yra skaidri, prognozuojama ir teisiškai suprantama. Priešingai nei užsienyje, kur pirkimo procesas dažnai stringa dėl kalbos barjero, neaiškių vietinių procedūrų ar net neatsakingo paslaugų teikimo.
Ne mažiau svarbi priežastis – turto likvidumas. Krizės sąlygomis NT likvidumas namų rinkoje visada yra didesnis. Čia investuotojas veikia pažįstamoje terpėje, o ne svetimoje šalyje, kurioje bet koks politinis vėjas gali uždaryti duris užsienio pirkėjams.
Įtaka Dubajaus rinkai jau fiksuojama
Neapibrėžtumas dėl geopolitinės situacijos Artimuosiuose Rytuose kelia klausimų dėl tolimesnių investicijų. Nuo karo Irane pradžios apartamentų kainos Dubajuje jau sumažėjo apie 6 proc., o sandorių skaičius susitraukė daugiau nei trečdaliu – apie 35 proc. Tai rodo, kad rinkoje atsirado atsargumo ir dalis investuotojų renkasi palaukti.
Pirmieji signalai jau matomi ir nuomos rinkoje – dėl sumažėjusio turistų srauto fiksuojami masiniai rezervacijų atšaukimai, o viešbučiai ir trumpalaikės nuomos platformos mažina kainas. Jei tokia situacija išliks ilgesnį laiką, tai gali reikšmingai paveikti investicijų grąžą – būtent trumpalaikės nuomos pajamos daugeliui investuotojų yra pagrindinis argumentas rinktis šią rinką.
Kol kas nėra aišku, kiek ilgai karas Irane turės įtakos regiono ekonomikai ir nekilnojamojo turto rinkai, todėl investavimas Dubajuje gali būti patrauklus tiems, kurie turi pakankamai laiko palaukti galimo rinkos atsigavimo arba yra linkę rizikuoti.
Auganti investuotojų branda ir teisiniai spąstai
Lietuvoje atvirkščiai – stebime svarbų psichologinį lūžį: jei prieš kelerius metus dominuodavo klausimas „kur uždirbti daug ir greitai?“, šiandien prioritetu tapo turto išlaikymo kaštai ir nuomos rinkos stabilumas. Užsienio kurortuose investuotojas tampa sezoniškumo, valiutų svyravimų ir kintančios vietos politikos įkaitu.
Ryškus pavyzdys – populiarūs Europos kurortai (pavyzdžiui, Ispanijoje), kur vietos valdžia drastiškai griežtina trumpalaikės nuomos reguliavimą. Jau turime realių pavyzdžių, kai investiciniais tikslais įsigyto turto nebegalima nuomoti, o savininkas lieka su krentančia objekto verte ir be numatytų pajamų.
Tuo tarpu Vilnius pasižymi itin sveiku paklausos ir pasiūlos santykiu – čia būstas perkamas ne tik investicijai, bet ir realiam gyvenimui. Investuotojai suprato, kad stabilus 5–6 proc. pajamingumas Vilniuje yra vertingesnis už hipotetinius procentus regione, kuriame bet kurią akimirką gali pasikeisti NT nuomos įstatymai.
Ekonominis atsparumas: nuo darbo rinkos iki energetikos
NT rinkos pamatas yra gyventojų perkamoji galia, o Lietuvos darbo rinka išlieka stebėtinai stipri. Vidutinis darbo užmokestis Vilniuje vejasi Vakarų Europos metropolius, todėl nuomos paklausa turi realų, tvarų pagrindą. Be to, šalies NT rinka išlieka viena stabiliausių regione dėl aukštos statybų kokybės – A++ energinės klasės projektai amortizuoja brangstančius energetinius išteklius, o tai tiesiogiai mažina administravimo kaštus, kurie svetur dažnai tampa nemalonia staigmena.
Dabartiniai pasaulio įvykiai leidžia prognozuoti, kad artimiausiu metu matysime padidėjusį susidomėjimą aukštesnės klasės projektais didmiesčiuose bei kurortuose. Pirkėjai, kurie planavo investuoti 200-500 tūkst. eurų užsienyje, dabar šiuos pinigus nukreips į kokybišką NT Lietuvoje. Tai ne tik palaikys paklausą, bet ir skatins vystytojus dar labiau kelti kokybės kartelę.
Geopolitinis šokas – tik nukelta paklausa
Istorinė patirtis rodo, kad prasidėjus stambiems konfliktams, kapitalas pirmiausia sustingsta – tai natūralus „laukimo ir stebėjimo“ laikotarpis. Tačiau šis sustingimas nėra amžinas – tai tarsi suspausta spyruoklė. Kai tik pirkėjai identifikuoja naujus saugumo polius, paklausa grįžta su dviguba jėga. Neužilgo matysime būtent šį procesą: pradinį pasimetimą pakeis racionalus suvokimas, kad pinigai negali ilgai gulėti neįdarbinti.
Nekilnojamasis turtas visada buvo apie pasitikėjimą ateitimi. Šiandien tas pasitikėjimas stipriausias ten, kur pirkėjas jaučiasi šeimininku – savo šalyje. Todėl tie, kurie šiandien laukia, rytoj savo investicijų kryptimi pasirinks Lietuvą – nebe tik kaip pažįstamą namų rinką, o kaip patikimą erdvę kapitalo išsaugojimui ir augimui.
Pranešimą paskelbė: Eglė Bačionytė, UAB CITUS
