Dar prieš keletą metų B klasės energinio naudingumo namai buvo laikomi standartiniais gyvenamaisiais pastatais Lietuvoje. Tačiau laikui bėgant statybų reglamentai griežtėjo, ir nuo 2021 metų įsigaliojus A, A+ bei A++ energinio efektyvumo reikalavimams, ši klasė tapo žemesnio lygmens standartu. Vis dėlto 2025 metais ji vis dar aktuali – ypač tiems, kurie užbaigia senesnius projektus arba vykdo pastatų rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus techninius sprendinius. Kad būtų aišku, ką šiandien reiškia B klasė, verta suprasti jos esmę, taikomus techninius rodiklius ir skirtumus nuo modernesnių klasių.
Kas laikoma B klasės namu
B klasės pastatas – tai energinio naudingumo lygis, apibrėžiantis vidutinį šiluminį efektyvumą. Tai reiškia, kad toks namas užtikrina pakankamą komforto lygį, tačiau energijos taupymo požiūriu jis nusileidžia A ir A+ klasės pastatams. Tokie pastatai dažniausiai turi paprastesnes konstrukcijas, mažiau sandarių jungčių ir storesnius šilumos izoliacijos sluoksnius, kad pasiektų reikiamus normatyvus.
Energijos sąnaudų rodikliai
Pagal buvusį reglamentą STR 2.01.02:2016, B klasės pastatams taikomi konkretūs energijos vartojimo ir sandarumo rodikliai.
Metinis energijos poreikis šildymui siekia apie 100–120 kWh/m², todėl tokio namo šildymo sąnaudos yra dvigubai didesnės nei A klasės pastato.
Sienų šiluminė varža privalo būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K), o langų šilumos perdavimo koeficientas – U ≤ 1,3 W/m²K.
Tuo tarpu pastato sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h reiškia, kad per valandą pro nesandarumus gali pasikeisti iki trijų pastato oro tūrių. Tai yra pakankamai daug, todėl B klasės namai dažnai pasižymi didesniais šilumos nuostoliais.
Kuo B klasė skiriasi nuo A klasės
A klasės pastatai reikalauja aukštesnio sandarumo, geresnės izoliacijos ir efektyvesnių inžinerinių sistemų.
B klasės statiniai, priešingai, leidžia didesnius šilumos nuostolius ir paprastesnius sprendimus, tačiau jų eksploatacija tampa brangesnė.
Jei A klasės pastato energijos poreikis šildymui siekia apie 50–60 kWh/m², tai B klasės – beveik dvigubai daugiau.
A klasės namuose taip pat privaloma mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, o B klasėje ji buvo tik rekomenduojama.
Kodėl ši klasė dar egzistuoja
Nepaisant to, kad B klasė oficialiai nebenaudojama naujiems projektams, ji vis dar aktuali kai kuriems statytojams.
2025 metais vis dar galima užbaigti senesnius projektus, kuriems statybos leidimai išduoti iki naujų energinio efektyvumo normų įsigaliojimo. Be to, ši klasė minima rekonstrukcijų atveju, kai senų pastatų atnaujinimas negali pasiekti A klasės dėl konstrukcinių ar ekonominių priežasčių.
Tokiu atveju projektai gali būti priskiriami B energinio naudingumo klasei, jei jie atitinka minimalius STR reikalavimus sienoms, langams, stogui ir sandarumui.
Pagrindiniai B klasės reikalavimai 2025 metais
Nors 2025 metais naujų B klasės namų statyba faktiškai nebeleidžiama, šiai klasei priskiriami pastatai vis dar egzistuoja kaip senesnių projektų tęstiniai ar rekonstruojami objektai, kuriems leidimai išduoti iki griežtesnių reglamentų įsigaliojimo. Tokiu atveju projektui taikomi tie patys normatyvai, kurie galiojo B klasės laikotarpiu. Žemiau apžvelgiami svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos vertinamas B klasės energinis naudingumas.
Šiluminės varžos normatyvai
Šiluminė varža parodo, kiek konstrukcija sulaiko šilumą. Kuo ji didesnė, tuo geriau siena, grindys ar stogas išlaiko šilumą.
Pagal B klasės reikalavimus:
Išorinių sienų varža
Turi būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K). Šis rodiklis užtikrina pakankamą šilumos izoliaciją, kad pastato sienos neprarastų energijos ir išlaikytų stabilų mikroklimatą net šalčiausiu metų laiku.
Stogo ir perdangos varža
Bent R = 6,25 (W/m²K). Didelis šiluminės varžos rodiklis šiose konstrukcijose ypač svarbus, nes pro stogą gali išeiti iki 30 % visos pastato šilumos.
Grindų ant grunto varža
Turi būti ne mažesnė kaip R = 3,25 (W/m²K). Tinkamai izoliuotos grindys apsaugo nuo šilumos nuostolių į gruntą ir neleidžia susidaryti šalčio tilteliams prie pamatų.
Šie rodikliai buvo laikomi pakankamais komfortiškam gyvenimui, tačiau šiuolaikiniai A+ klasės pastatai dažnai turi net dvigubai didesnę šiluminę varžą, ypač stogo konstrukcijose.
Langų ir durų šiluminės savybės
Langai ir durys B klasės name turi turėti U koeficientą iki 1,3 W/m²K, o šiuolaikiniuose A+ namuose – iki 0,9 W/m²K. Dėl to B klasės pastatuose šiluma greičiau prarandama per stiklo paketus ir rėmus, ypač jei nėra pakankamo sandarinimo.
Kita vertus, šie langai pigesni ir lengviau keičiami, todėl kai kurie renovuojami objektai vis dar renkasi šį standartą, ypač kai siekiama tik minimalaus atnaujinimo be pilnos sertifikacijos.
Šildymo ir karšto vandens sistemos
B klasės pastatuose leidžiama naudoti tradicinius šildymo būdus – dujinį katilą, granulinius ar kieto kuro katilus, net ir elektrinius šildytuvus, jei užtikrinamas atitinkamas efektyvumas.
Nereikalaujama, kad sistema būtų atsinaujinanti, nors rekuperacinė vėdinimo sistema gali ženkliai pagerinti pastato faktinį energinį efektyvumą.
Šiuolaikiniai reikalavimai numato, kad A klasės pastatai turi bent dalinai naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau B klasėje tai laikoma tik papildomu privalumu.
Vėdinimas ir sandarumas
Pagal senąją metodiką, natūrali ventiliacija B klasės namuose buvo laikoma priimtinu sprendimu. Tai reiškia, kad oras patenka pro langų mikroventiliaciją arba ortakinius kanalus, tačiau toks būdas nebeužtikrina šiuolaikinio mikroklimato kokybės.
Sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h taip pat leidžia gerokai didesnius oro nuostolius nei A+ ar A++ pastatuose, kur rodiklis dažniausiai siekia 0,6–1,0 1/h.
Sertifikavimas ir dokumentacija
Kiekvienas B klasės pastatas vis dar turi būti įtrauktas į energinių pastatų registrą, o sertifikatas galioja 10 metų. Jei pastatas rekonstruojamas arba keičiamos jo konstrukcijos, būtina atlikti pakartotinį energinio naudingumo vertinimą, net jei jis išlieka toje pačioje klasėje.
Santrauka apie reikalavimus
| Sritis | B klasės rodiklis | A klasės atitikmuo |
|---|---|---|
| Šiluminė varža (sienos) | R = 4,16 W/m²K | R ≈ 6,0–6,5 W/m²K |
| Langų U koeficientas | U ≤ 1,3 W/m²K | U ≤ 0,9 W/m²K |
| Sandarumo rodiklis n50 | ≤ 3,0 1/h | ≤ 1,0 1/h |
| Energijos poreikis šildymui | 100–120 kWh/m² | 50–60 kWh/m² |
| Šildymo šaltinis | Dujinis / kietas kuras | Dažniausiai šilumos siurbliai, saulės energija |
Ar 2025 m. dar galima statyti B klasės namą?
2025 metais klausimas dėl B klasės statinių tebėra aktualus tiems, kurie pradėjo projektus prieš keliolika metų ar paveldėjo statybas iš senesnio laikotarpio. Kadangi teisės aktai dėl energinio naudingumo buvo palaipsniui griežtinami, vis dar egzistuoja išimtys, leidžiančios pabaigti statybas pagal senesnius reikalavimus. Tačiau naujų B klasės namų statyba šiandien faktiškai nebeleidžiama.
Teisinė bazė ir pereinamieji laikotarpiai
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, nuo 2016 metų naujai statomi gyvenamieji pastatai turėjo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. B klasės statyba buvo leistina tik tiems projektams, kuriems statybos leidimai išduoti iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Vėliau, pereinamuoju laikotarpiu, kai kurie projektai buvo tęsiami su galiojančiais leidimais, tačiau jų statybos turėjo būti pradėtos ne vėliau kaip iki 2018 m.
Todėl 2025 metais teisėtai statyti naują B klasės namą nebeįmanoma. Tokį pastatą galima tik užbaigti ar rekonstruoti, jei jis atitinka anksčiau patvirtintą techninį projektą ir gautus leidimus.
Kada leidžiama užbaigti senus projektus
Jei B klasės pastato statyba pradėta pagal leidimą, išduotą seniau, projektas gali būti užbaigtas. Tačiau tai turi būti aiškiai įrodyta dokumentais – statybos leidimo data, projekto registracija ir statybų pradžios deklaracija.
Tokiais atvejais energijos sertifikatas vis tiek išduodamas pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, tačiau jei pastatas vėliau rekonstruojamas, jam taikomi dabartiniai A ar A+ klasės kriterijai.
Rekonstrukcijos ir atnaujinimo atvejai
Senesni B klasės pastatai vis dar gali būti modernizuojami, keičiant jų šildymo, vėdinimo ar izoliacijos sistemas. Tokiu atveju jie laikomi energiniu požiūriu pagerintais, tačiau jų energinio efektyvumo sertifikatas atnaujinamas tik po pakartotinio vertinimo.
Jeigu atnaujinimo metu konstrukcijos pasiekia aukštesnius rodiklius, pastatas gali būti priskirtas A arba A+ klasei, tačiau to siekti nėra privaloma, jei tai ne nauja statyba.
Ką svarbu žinoti statytojui 2025 metais
Statytojas, dirbantis su B klasės projektu, turi suprasti, kad:
Projektų statusas
Tokie projektai nėra draudžiami, tačiau nebegali būti naujai registruojami. Jie galioja tik tuo atveju, jei buvo pradėti iki įsigaliojant A klasės reikalavimams.
Statybų užbaigimas
Statybų užbaigimo procedūros vykdomos pagal anksčiau galiojusius techninius dokumentus. Tai reiškia, kad projektą galima pabaigti be naujų sertifikavimo reikalavimų, jei laikomasi senųjų normų.
Naujų projektų reikalavimai
Naujos statybos ar išplėtimo atvejais privaloma atnaujinti projektą pagal A arba A+ klasės reikalavimus. Tai taikoma ir tada, kai keičiasi pastato konstrukcinė dalis ar energijos tiekimo sistema.
Praktinis pavyzdys
Jei gyventojas 2015 m. gavo leidimą statyti B klasės namą, o statybas pradėjo 2016 m., tačiau dėl finansinių priežasčių jas sustabdė, 2025 m. jis gali jas atnaujinti tik pateikęs įrodymus, kad projektas nebuvo nutrauktas.
Jei statyba buvo sustabdyta ilgam laikui, savivaldybės dažniausiai reikalauja atnaujinti projektą pagal dabartinius energinio efektyvumo standartus, todėl faktiškai tenka pereiti prie A klasės.
Palyginimas su A ir A++ klasėmis
B klasės namai vis dar aptinkami rinkoje, tačiau jų energinis efektyvumas, sandarumas ir komfortas gerokai nusileidžia šiuolaikiniams A, A+ ar A++ pastatams.
Ši klasifikacija iš esmės parodo, kiek energijos pastatas suvartoja šildymui, kaip efektyviai naudoja ventiliaciją ir kokius energijos šaltinius pasitelkia.
Energijos sąnaudų ir efektyvumo skirtumai
Aukštesnės energinės klasės užtikrina mažesnius šilumos nuostolius ir geresnį mikroklimatą. B klasės pastatai pasižymi paprastesne izoliacija, didesniais šilumos tiltelių nuostoliais bei dažnai naudoja tradicinius šildymo šaltinius – dujas ar kietą kurą.
Energijos poreikio ir šildymo sistemų palyginimas
| Energijos klasė | Šildymo poreikis (kWh/m² per metus) | Vėdinimo tipas | Energijos šaltiniai |
|---|---|---|---|
| B klasė | 100–120 | Natūralus arba mišrus | Dujos, kietas kuras |
| A klasė | 50–60 | Rekuperacinė sistema | Šilumos siurblys, saulės kolektoriai |
| A+ klasė | 30–40 | Rekuperacinė sistema | Šilumos siurbliai, fotovoltiniai moduliai |
| A++ klasė | < 20 | Automatinė rekuperacija | Atsinaujinantys šaltiniai (geotermija, saulės energija) |
Pastaba: rodikliai pateikti pagal vidutines Lietuvos klimato sąlygas, remiantis STR 2.01.02:2016 ir naujausiais A++ metodiniais nurodymais.
Finansiniai ir eksploataciniai skirtumai
B klasės namo šildymo sąnaudos 150 m² pastatui gali siekti apie 15 000 kWh per metus, o A klasės – vos 8 000 kWh, A++ – mažiau nei 3 000 kWh.
Nors aukštesnės klasės namų statyba kainuoja daugiau, investicija atsiperka per kelis metus dėl mažesnių sąskaitų už energiją ir didesnės būsto vertės.
Eksperto patarimai statytojams
Nors B klasės namai šiandien laikomi pasenusiu standartu, daugelis statytojų vis dar susiduria su šios klasės projektais – ypač renovuodami senesnius pastatus ar užbaigdami pradėtas statybas. 2025 metais statybų rinka aiškiai krypsta į energinio efektyvumo pusę, todėl kiekvienam, planuojančiam statyti ar rekonstruoti, verta įvertinti ne tik dabartinius poreikius, bet ir ateities perspektyvas.
Kada verta išlaikyti B klasės projektą
B klasės projektą verta tęsti tik tada, kai:
- statybos leidimas gautas dar iki 2016 m. pabaigos,
- didžioji dalis darbų jau atlikta, o pakeitimai būtų ekonomiškai nenaudingi,
- pastato naudojimo paskirtis nereikalauja aukštesnio energinio naudingumo (pavyzdžiui, laikini ar sezoniniai pastatai).
Tokiais atvejais svarbiausia užtikrinti, kad statybos darbai būtų atlikti kokybiškai ir be energinių nuostolių, net jei pati klasė žemesnė.
Kada reikėtų pereiti prie A ar A+ klasės
Jei projektas dar nebaigtas, verta svarstyti energinių sprendimų atnaujinimą. Pakeitus kelis elementus – izoliaciją, langus, vėdinimą – galima perkelti pastatą į aukštesnę klasę be viso projekto keitimo.
Pavyzdžiui, pakeitus 200 mm mineralinės vatos sluoksnį į 250 mm PIR plokštes ir įrengus rekuperaciją, galima pasiekti A klasės lygį be didelių išlaidų.
Dažniausios klaidos vertinant energinio efektyvumo sertifikatus
Vienas iš dažnų statytojų klaidų – tikėti, kad sertifikato klasė automatiškai parodo pastato kokybę. Iš tiesų svarbu atsižvelgti į realų sandarumą, šilumos tiltelių sprendinius ir šildymo sistemos efektyvumą.
B klasės sertifikatas gali būti išduotas net ir tokiam namui, kuris dėl netvarkingo montavimo praranda šilumą per stogą ar langus. Todėl, vertinant efektyvumą, visada verta atlikti sandrumo testą (Blower Door).
Rekomenduojami sprendimai 2025 metais
Eksperto rekomendacijos statytojams 2025 m.:
- Vertink ilgalaikę investiciją – aukštesnės klasės pastatas per 5–7 metus kompensuoja papildomas išlaidas mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
- Jei dar tik planuoji statybas, iš karto projektuok **A arba A+ klasės** namą – nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visai ES.
- Pasitelk **energijos efektyvumo ekspertą** dar projektavimo etape – jis padės suderinti izoliacijos, vėdinimo ir šildymo sprendimus.
- Atlik **termovizinį tyrimą po pirmos žiemos** – tai leis identifikuoti šilumos nuostolius ir ištaisyti klaidas.
Tinkamai suplanuotas ir techniškai įgyvendintas projektas gali sutaupyti iki 40–60 % energijos, lyginant su tradiciniu B klasės namu.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar 2025 m. galima gauti statybos leidimą B klasės namui?
Ne. Naujiems projektams leidimai neišduodami, nes nuo 2016 m. visi naujai statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę. B klasės statybą galima tęsti tik turint seną, dar galiojantį leidimą.
Ar galima seną B klasės namą priskirti aukštesnei klasei?
Taip, jei modernizacijos metu pagerinamos šiluminės savybės, atnaujinamas šildymas, langai ar izoliacija. Tokiu atveju atliekamas pakartotinis energinio naudingumo vertinimas, ir pastatas gali būti priskirtas A ar A+ klasei.
Kokie reikalavimai taikomi B klasės renovacijai?
Renovuojant senus B klasės pastatus, privaloma užtikrinti, kad statybos darbai nepablogintų energinio efektyvumo. Jei įmanoma, rekomenduojama didinti šiluminės varžos rodiklius ir įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą.
Ar verta išlaikyti B klasės pastato projektą, jei statybos dar nepradėtos?
Ne, verta jį perprojektuoti pagal A ar A+ klasės reikalavimus. Energijos efektyvumo sprendimai užtikrina mažesnes šildymo sąnaudas, geresnį mikroklimatą ir didesnę turto vertę ateityje.
Kiek kainuoja perėjimas iš B į A klasę?
Vidutiniškai toks atnaujinimas padidina projekto biudžetą apie 8–15 %, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šildymo sąnaudos gali sumažėti iki 40–50 %, todėl investicija atsiperka per keletą metų.
