Lubų dažymas ant senų dažų atrodo paprastas darbas, tačiau būtent čia dažniausiai pasitaiko klaidų, kurios vėliau pasireiškia sluoksnio lupimusi, dėmėmis ar netolygiais dryžiais. Prieš imantis dažymo būtina įvertinti, kokios būklės yra senasis sluoksnis, ar jis tinkamai laikosi prie pagrindo, ar paviršius nėra užterštas, sutrūkinėjęs ar pernelyg blizgus. Tik atlikus teisingą diagnostiką galima nuspręsti, ar senus dažus galima palikti, ar būtina juos visiškai nuvalyti.
Dažant ant senų dažų svarbiausia ne skubėti: kiekvienas įvertinimo ir paruošimo etapas turi didelę įtaką galutiniam rezultatui. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsiu, kokiais atvejais senus dažus galima palikti, kaip teisingai patikrinti jų sukibimą ir kokių žingsnių laikytis, kad naujas sluoksnis būtų estetiškas ir ilgaamžis.
Kada galima dažyti lubas ant senų dažų, o kada būtina juos nuvalyti?
Ne kiekvienas senų dažų sluoksnis yra tinkamas perdažyti. Nors dažnai pakanka paviršių nuvalyti, pašiaušti ir nugruntuoti, yra situacijų, kai senus dažus būtina pašalinti iki pat tinko. Teisingai įvertinus būklę, galima išvengti naujo sluoksnio pleiskanojimo, atšokimo ar dryžių susidarymo.
Kada senus dažus galima palikti?
Senus dažus galima palikti tuomet, kai jie tolygiai laikosi prie lubų, nėra įtrūkimų ar atšokusių vietų, o paviršius švarus ir neblizgus. Tokiu atveju dažymas ant senų dažų yra visiškai galimas — pakanka paviršių nuplauti, pašiaušti smulkiu švitriniu popieriumi ir nugruntuoti.
Kada būtina nuvalyti iki pagrindo?
Jeigu dažai lupasi dideliais plotais, burbuliuoja, ant jų yra riebalų, nikotino ar pelėsio dėmių, paviršius turi būti valomas iki pat tinko. Tokiu atveju naujas sluoksnis neįsigers tinkamai ir išryškins visas senas problemas.
Situacijos, kai reikalingas papildomas įvertinimas
Kartais lubų paviršius atrodo geras, tačiau dažai laikosi tik iš dalies. Tai gali nutikti senų sovietinių dažų ar kalkinių dažų atveju. Tokiais atvejais būtina atlikti sukibimo testą, kuris parodo, ar dažus galima palikti.
„Didžiausia klaida — dažyti aklai, neįvertinus, ar senas sluoksnis nėra pažeistas. Net jei problema matoma tik vienoje vietoje, dažų laikymasis gali būti silpnas visame plote.“ — Javier Molina, sienų ir lubų remonto meistras iš Ispanijos
Tinkamas įvertinimas yra svarbiausias žingsnis prieš bet kokius dažymo darbus. Tik tada galima pereiti prie paviršiaus testavimo ir paruošimo.
Kaip patikrinti senų dažų sukibimą su pagrindu?
Prieš pradedant dažyti, būtina įsitikinti, kad senasis dažų sluoksnis tvirtai laikosi prie lubų paviršiaus. Net jei dažai vizualiai atrodo tvarkingi, jie gali būti smarkiai sukibę tik vietomis, o likusioje dalyje — atšokę arba sutrūkinėję. Norint išvengti problemų ateityje, paviršių reikia patikrinti keliais paprastais, bet labai veiksmingais būdais.
Sukibimo testas
Tai vienas patikimiausių būdų įvertinti, ar senus dažus galima palikti. Ant lubų paviršiaus daromas nedidelis kryžminis pjūvis peiliu (iki dažų sluoksnio gylio), o ant jo užklijuojama lipni juosta. Staigiai nuplėšus, tampa aišku, ar dažai laikosi tvirtai. Jei ant juostos lieka daug dažų gabalėlių, paviršių būtina nuvalyti iki pagrindo. Jei nukrenta tik kelios dulkės, sluoksnis laikosi gerai.
Įtrūkimų ir pūslių diagnostika
Lupimosi, pūslėjimosi ar nors ir labai smulkių įtrūkimų buvimas rodo, kad senas sluoksnis nebesukimba su lubų paviršiumi. Tokiais atvejais perdažymas situacijos nepataisys — problemos tik paaštrės. Paviršių reikia nugramdyti, nuvalyti ir paruošti iš naujo.
Kaip suprasti, ar paviršius tinkamas dažymui?
Jei paviršius lygus, nenusilupa trinant ranka, neturi riebalų, suodžių ar nikotino dėmių, senus dažus galima palikti. Jeigu lubos blizgios, jas reikia pašiaušti švitriniu popieriumi, kad naujas dažų sluoksnis gerai sukibtų.
„Sukibimo testas yra būtinas — be jo naujas sluoksnis tampa visiška loterija. Jeigu pagrindas silpnas, dažai laikysis tik kelias savaites.“ — Carlo Jensen, vidaus paviršių ekspertas iš Danijos
Atlikus šiuos testus tampa aišku, kokios apimties paruošimas bus reikalingas ir ar senus dažus galima palikti, ar juos būtina pašalinti. Tik tuomet galima pereiti prie paruošimo darbų.
Svarbiausi paruošimo žingsniai prieš dažant
Lubų paruošimas yra esminis etapas, nuo kurio priklauso ne tik naujo dažų sluoksnio išvaizda, bet ir jo ilgaamžiškumas. Net ir aukščiausios kokybės dažai nepaslėps paviršiaus defektų, todėl kiekvienas žingsnis turi būti atliktas kruopščiai.
Senų dažų šlifavimas
Net jei senas dažų sluoksnis laikosi gerai, jo paviršių būtina pašiaušti smulkiu švitriniu popieriumi. Ši procedūra padidina sukibimą ir pašalina mikroreljefą, kuris galėtų trukdyti naujam sluoksniui tolygiai priglusti. Blizgūs paviršiai — ypač dažna problema — visada turi būti pašiaušti, nes ant jų naujas sluoksnis prastai laikosi.
Paviršiaus valymas ir nuriebalinimas
Lubų paviršių reikia nuvalyti nuo dulkių, voratinklių, riebalų ar nikotino. Tam tinka šiltas vanduo su neutraliu plovikliu arba speciali nuriebalinimo priemonė. Ant nešvaraus paviršiaus užtepti dažai gali susiformuoti dėmėmis, o jų sukibimas — labai prastas.
Glaistymas ir nelygumų taisymas
Jei lubose yra įtrūkimų, įdubimų ar nelygumų, juos būtina užglaistyti. Po išdžiūvimo glaistas turi būti nušlifuotas, kad paviršius būtų visiškai lygus. Viniliniai dažai ir matinės dangos ypač išryškina net mažiausią paviršiaus netolygumą, todėl šis žingsnis yra būtinas.
Kada būtina gruntuoti?
Gruntuoti būtina visais atvejais, kai paviršius sugeria drėgmę netolygiai, kai yra glaistytų vietų, kai lubos labai seniai dažytos arba kai senas sluoksnis buvo blizgus. Gruntas suvienodina sugeriamumą, sustiprina paviršių ir pagerina dažų padengimo kokybę.
„Jeigu lubų neparuoši tinkamai, dažymas tampa tiesiog beprasmiškas. Paruošimas sudaro 80 procentų darbo.” — Ivan Polk, sienų ir lubų remonto specialistas iš Kanados
Tik kruopščiai paruoštas paviršius leis dažams tolygiai dengti ir laikytis ilgus metus. Paruošus lubas, galima pereiti prie pačio dažymo proceso.
Lubų dažymas: žingsnis po žingsnio
Kai paviršius tinkamai paruoštas, galima pereiti prie pagrindinio darbo — lubų dažymo. Nors pats procesas atrodo nesudėtingas, būtent čia dažniausiai padaromos klaidos, lemiančios dryžius, lopus ar netolygų padengimą. Norint pasiekti profesionalų rezultatą, svarbu laikytis nuoseklių žingsnių.
1. Pasirinkite tinkamus dažus
Luboms geriausiai tinka matiniai vandens pagrindo dažai, kurie paslepia smulkius nelygumus ir nesukuria blizgių dėmių. Reikėtų vengti pusiau blizgių ar blizgių dažų, nes jie išryškina visas siūles ir paviršiaus defektus. Jei lubos dažomos virtuvėje, koridoriuje ar kitose labiau apkraunamose zonose, rinkitės plaunamus dažus.
2. Apsaugokite sienas ir grindis
Prieš dažant būtina užklijuoti sienų viršų dažymo juosta ir apsaugoti grindis plėvele. Tai padės išvengti dažų taškelių, kurie ant paviršių gali palikti žymes.
3. Pirma dažykite kraštus
Kraštus rekomenduojama dažyti teptuku arba siauru voleliu. Tai leidžia tiksliai nubrėžti liniją ir užpildyti vietas, kurių standartinis volelis nepasiekia. Kraštų zona turėtų būti apie 5–10 cm pločio.
4. Dažykite pagrindinį plotą voleliu
Dažant pagrindinę lubų dalį, volelis turi būti vidutinio pūko ilgio, kad dažai pasiskirstytų tolygiai. Dažyti rekomenduojama juostomis, einant viena kryptimi, o antrą sluoksnį — statmenai pirmajam, taip užtikrinant vienodą padengimą.
5. Laikykitės džiūvimo laiko
Tarp sluoksnių būtina palikti tiek laiko, kiek nurodo gamintojas. Per greitai dengiant antrą sluoksnį, galima sugadinti paviršių — atsiranda žymių ar net dažų nusiplovimas.
„Svarbiausias momentas dažant lubas — ne volelio judesiai, o džiūvimo disciplina. Skubėjimas sugadina net tobulai paruoštą paviršių.” — Matteo DeLuca, interjero apdailos technikas iš Italijos
6. Įvertinkite galutinį rezultatą
Kai dažai išdžiūsta, būtina patikrinti, ar nėra praleistų vietų, dryžių ar įdubimų. Jei reikia, galima pataisyti nedidelius defektus papildomai užtepant dažus.
Dažniausios klaidos dažant lubas ant senų dažų
Lubų dažymas gali atrodyti paprastas darbas, tačiau net ir nedidelės klaidos lemia prastą rezultatą: dryžius, prastą sluoksnio sukibimą, dėmes ar net dažų lupimąsi. Žemiau pateikiamos dažniausios klaidos ir jų priežastys, kad būtų lengviau jų išvengti.
Prastai nuvalytas paviršius
Nešvarumai, riebalai, dulkės, nikotino sluoksnis ar voratinkliai yra vienos dažniausių problemų. Jei paviršius nėra tinkamai nuvalytas, nauji dažai nesukimba tolygiai, todėl vėliau atsiranda dėmių ar lopų. Lubas būtina kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu su neutraliu plovikliu.
Dažoma ant atšokusių senų dažų
Dažnai pasitaiko, kad žmonės nenuvalo senų, atšokusių dažų, manydami, kad naujas sluoksnis „prikals“ viską vietoje. Iš tikrųjų dažai tik dar labiau atsilupa, o defektai tampa daug labiau pastebimi. Tokias vietas būtina nugramdyti iki pagrindo.
Per tiršti arba per skysti dažai
Klaida, kai dažai skiedžiami savavališkai. Per tiršti dažai palieka dryžius ir grublėtą paviršių, o per skysti — blogai dengia ir bėga. Visada reikia laikytis gamintojo nurodymų.
Neteisinga dažymo technika
Kai volelis naudojamas netolygiai, per stipriai spaudžiamas arba judesiai nesistemingi, atsiranda dryžių. Dažyti reikia tolygiomis juostomis, be chaotiškų perėjimų, o antrą sluoksnį tepti tik visiškai išdžiūvus pirmajam.
„Dryžiai nėra blogų dažų problema — tai dažniausiai tiesiog neteisingas volelio valdymas.” — Andres Leht, sienų dažymo meistras iš Estijos
Nenaudojamas gruntas
Grunto praleidimas — viena pavojingiausių klaidų. Lubos sugeria dažus netolygiai, todėl atsiranda lopų, o naujas sluoksnis gali laikytis prastai ir greitai pradėti pleiskanoti. Gruntavimas būtinas, jei lubos buvo glaistytos, blizgios arba seniai dažytos.
Dažoma netinkamomis aplinkos sąlygomis
Didelė drėgmė, staigūs temperatūros svyravimai ar skersvėjai gali sugadinti dažų struktūrą. Optimalios sąlygos — apie 18–23 °C ir stabili drėgmė.
Kaip užtikrinti, kad naujas sluoksnis laikytųsi ilgai?
Kad naujai dažytos lubos ilgai išliktų estetiškos ir nesiluptų, svarbiausia pasirūpinti tinkamu sukibimu, tinkamomis medžiagomis ir stabilia aplinka. Nors dažymas atrodo paprastas procesas, jo ilgaamžiškumą lemia keli konkretūs veiksniai, kurių ignoruoti nereikėtų.
Sukibimo gerinimo priemonės
Jeigu senas dažų sluoksnis yra labai lygus, blizgus ar mažai sugeriantis, būtina naudoti sukibimą gerinantį gruntą. Tokie gruntai sukuria mikroreljefą, prie kurio nauji dažai prilimpa daug tvirčiau. Ypač tai svarbu dažant virtuvėse, koridoriuose ar kitose patalpose, kur lubos dažniau susiduria su drėgme ir temperatūrų svyravimais.
Kaip išvengti lupimosi ateityje?
Lupimasis dažniausiai prasideda tose vietose, kur senas sluoksnis buvo nestabilus arba paviršius blogai nuriebalintas. Todėl būtina pašalinti visas atšokusias vietas, paviršių kruopščiai nuvalyti ir nugruntuoti. Taip pat reikėtų vengti per tirštų dažų — jie džiūdami suformuoja trapų paviršių, kuris greičiau pradeda skilinėti.
Mikroklimato įtaka lubų dažams
Drėgmė ir temperatūra daro didelę įtaką dažų laikymuisi. Per aukšta drėgmė (pvz., dažant vonios kambariuose) gali sulėtinti džiūvimą ir sukelti dažų lupimąsi. Per dideli temperatūrų svyravimai skatina įtrūkimų atsiradimą. Todėl patalpa turi būti sausa, gerai vėdinama ir be skersvėjų.
„Dažų ilgaamžiškumas prasideda ne nuo paskutinio volelio mosto, o nuo stabilaus, tinkamai sutvarkyto pagrindo.” — Lucas Meyer, paviršių paruošimo specialistas iš Vokietijos
Tinkamos priežiūros svarba
Nors lubos nėra liečiamos taip dažnai kaip sienos, jų priežiūra vis tiek reikalinga. Sausos dulkės gali būti lengvai nuvalomos švelnia šluoste. Labai svarbu vengti agresyvių valymo priemonių ar šveitimo — tai pažeidžia dažų paviršių ir trumpina jų tarnavimo laiką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima dažyti lubas ant senų dažų jų nenuvalius?
Taip, jei senas sluoksnis tvirtai laikosi, nėra įtrūkimų, pūslių ar atšokusių vietų. Vis dėlto paviršių būtina nuvalyti, pašiaušti ir nugruntuoti, kad nauji dažai gerai sukibtų.
Kaip sužinoti, ar senus dažus reikia pašalinti?
Atlikite lipnios juostos testą: padarykite nedidelį pjūvį, užklijuokite juostą ir staigiai nuplėškite. Jei dažai masiškai nusiima — sluoksnį būtina šalinti iki pagrindo.
Ar būtina gruntuoti lubas prieš dažymą?
Taip. Gruntas sulygina paviršiaus sugeriamumą, pagerina sukibimą ir užtikrina tolygų dažų dengimą. Be grunto dažai gali lupinėtis arba dryžuoti.
Kiek dažų sluoksnių reikia luboms?
Paprastai pakanka dviejų sluoksnių. Pirmasis užtikrina pagrindinį padengimą, o antrasis suteikia vienodą spalvą ir pašalina galimus dryžius.
Ar galima dažyti lubas esant drėgnai patalpai?
Nerekomenduojama. Didelė drėgmė prailgina džiūvimą ir gali sukelti dažų luptis. Geriausia dažyti esant stabiliai, sausai aplinkai — apie 18–23 °C.
Ką daryti, jei po dažymo atsirado dryžiai?
Dryžius dažniausiai sukelia netolygus volelio spaudimas arba per greitas dažymas. Išdžiūvus pirmam sluoksniui, užtepkite dar vieną — statmenai pirmajam. Tai išlygins spalvą.
