Nekilnojamo turto deklaracija: kam ir kada ją reikia pateikti?

Nekilnojamo turto deklaracija yra viena svarbiausių prievolių tiek gyventojams, tiek įmonėms, turintiems registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. Nors daugeliui ji atrodo paprasta, praktikoje žmonės dažnai susiduria su klausimais: kas tiksliai turi deklaruoti, kokiais atvejais privaloma teikti duomenis, kokios taikomos išimtys, kaip apskaičiuojama mokestinė vertė ir kokios pasekmės laukia pavėlavus. Šis straipsnis padės aiškiai ir išsamiai suprasti, kada nekilnojamo turto deklaracija tampa būtina ir kaip tinkamai ją pateikti.

Kada reikia teikti nekilnojamo turto deklaraciją?

Nekilnojamo turto deklaracija teikiama tais atvejais, kai turimas turtas tampa apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus. Tai nėra universali prievolė visiems savininkams — deklaruoti reikia tik tuomet, kai viršijamos nustatytos vertės ribos arba kai turtas patenka į specialiai apibrėžtas kategorijas. Dėl to svarbu kiekvienais metais pasitikrinti Registrų centro nustatytą mokestinę vertę ir įsitikinti, ar jūsų turto suma neperžengia taikomų limitų.

Pagrindiniai atvejai, kada deklaracija privaloma

• Viršijama neapmokestinamoji vertės riba. Asmenims ar šeimoms, kurių bendras turto vertinimas viršija įstatyme nustatytą ribą, atsiranda prievolė deklaruoti ir mokėti nekilnojamo turto mokestį.
• Turima tam tikros paskirties didelės vertės objektų. Poilsio, sodų ir kiti specifiniai NT objektai gali būti apmokestinami greičiau nei gyvenamasis būstas.
• Nekilnojamasis turtas priklauso juridiniam asmeniui. Įmonės paprastai deklaruoja turimą turtą kasmet, nes joms taikomos kitokios apmokestinimo taisyklės.
• Gyventojas naudoja turtą ekonominei veiklai. Turtas, naudojamas nuomai, paslaugoms ar verslo veiklai, gali būti apmokestinamas pagal kitokias nuostatas.
• Turtas įsigytas, paveldėtas ar dovanotas. Tokiais atvejais gali tekti tikslinti mokestinę vertę arba deklaruoti pasikeitusį nuosavybės statusą.

Šiuos atvejus svarbu vertinti ne atskirai, o kompleksiškai, nes kartais deklaravimo prievolė atsiranda ne dėl vieno konkretaus turto objekto, o dėl kelių faktorių kombinacijos. Dėl to rekomenduojama bent kartą per metus pasitikrinti atnaujintą Registrų centro mokestinę vertę ir įvertinti, ar jūsų turto situacija nepatenka į apmokestinamąją kategoriją.

Kas privalo teikti nekilnojamo turto deklaraciją?

Nekilnojamo turto deklaravimo pareiga priklauso nuo to, kas yra turto savininkas ir kokia yra turto vertė bei paskirtis. Nors pati nuosavybė automatiškai nesukuria mokestinės prievolės, tam tikrais atvejais deklaraciją pateikti privaloma. Žemiau pateikiamos pagrindinės savininkų grupės ir aplinkybės, kuriomis deklaravimas tampa būtinas.

Fiziniai asmenys

Gyventojai turi deklaruoti nekilnojamąjį turtą tuomet, kai jų, jų sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų bendra turto mokestinė vertė viršija įstatyme nustatytą neapmokestinamąją ribą. Tokiais atvejais vertinama ne pavienio objekto, o viso šeimos turimo turto vertė, todėl net keli vidutinės vertės objektai gali pereiti ribą ir sukurti deklaravimo pareigą.

Deklaruoti taip pat privalo tie fiziniai asmenys, kuriems priklauso poilsio paskirties būstai, sodų nameliai ar kitos NT kategorijos, kurios apmokestinamos nepriklausomai nuo bendros turto vertės. Pareiga atsiranda ir tada, kai turtas naudojamas ekonominei veiklai – pavyzdžiui, nuomai, apgyvendinimo paslaugoms ar kitoms komercinėms veikloms. Be to, deklaraciją gali tekti teikti iš naujo, kai nuosavybė įgyjama paveldėjimo, dovanojimo ar pirkimo būdu, ypač jei dėl to pasikeičia turto mokestinė vertė.

„Gyventojai dažnai nustemba sužinoję, kad prievolė deklaruoti turtą atsiranda ne tik turtingiausiems, bet ir tiems, kurie turi kelis skirtingos paskirties objektus. Todėl būtina periodiškai sekti Registrų centro nustatytą mokestinę vertę.“ — Nikolas Graemsas, mokesčių politikos analitikas

Juridiniai asmenys

Įmonėms deklaravimo pareigos yra platesnės. Juridinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas dažniausiai apmokestinamas nepriklausomai nuo paskirties, todėl metinė dek­la­ra­ci­ja paprastai yra privaloma kiekvienais metais. Tai galioja tiek komercinės, tiek administracinės, tiek gamybinės paskirties objektams.

Deklaravimas reikalingas ir tuomet, kai įmonė naudoja turtą verslo veikloje ar nuomoja jį tretiesiems asmenims. Net jei vertės pokyčių per metus nėra, pats turto naudojimo faktas dažniausiai lemia pareigą pateikti deklaraciją. Ši taisyklė padeda užtikrinti skaidrumą ir tikslų mokesčių apskaičiavimą.

„Įmonių vadovai kartais mano, kad jei turtas nedalyvauja aktyvioje veikloje, deklaruoti jo nereikia. Tačiau daugelyje valstybių deklaravimo prievolė taikoma pagal nuosavybę, o ne pagal veiklos intensyvumą.“ — Erika J. Rowland, ekonomikos konsultantė

Nekilnojamo turto deklaracijos teikimo terminai

Nekilnojamo turto deklaracijos teikimo terminas yra vienas svarbiausių aspektų, nes nuo jo priklauso, ar atsiras delspinigių ir kitų sankcijų. Dažniausiai deklaracija teikiama kartą per metus — iki vasario 15 dienos, tačiau ne visi atvejai yra vienodi. Terminai priklauso nuo savininko statuso, turto paskirties ir aplinkybių, dėl kurių turtas tapo apmokestinamas.

Fiziniai asmenys deklaraciją paprastai teikia pasibaigus kalendoriniams metams, kai suskaičiuojama jų ir šeimos narių turto mokestinė vertė. Jei ši vertė viršija nustatytą ribą, deklaracija turi būti pateikta iki numatyto termino. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, įsigijus poilsio paskirties turtą metų eigoje ar pasikeitus nuosavybės formai, deklaraciją gali tekti pateikti nelaukiant metinės datos.

Juridiniams asmenims terminai yra aiškesni — jų deklaracijos paprastai pateikiamos kasmet, nes įmonių nekilnojamasis turtas dažniausiai yra apmokestinamas nepriklausomai nuo vertės pokyčių. Tai reiškia, kad net jei įmonės turto vertė nesikeičia, pareiga pateikti deklaraciją išlieka.

Atkreiptinas dėmesys, kad papildomais atvejais, tokiais kaip paveldėjimas ar didelės vertės turto įsigijimas, deklaravimo terminas gali būti ankstesnis. Tokiose situacijose svarbu pasitikrinti konkrečiai taikomas taisykles, kad nebūtų praleistas laikas.

Kaip apskaičiuojama nekilnojamo turto mokestinė vertė?

Mokestinė vertė yra pagrindinis rodiklis, nuo kurio priklauso, ar turtas bus apmokestinamas ir kokio dydžio mokestį reikės sumokėti. Lietuvoje šią vertę nustato Registrų centras, taikydamas masinio vertinimo metodiką. Tai reiškia, kad vertė apskaičiuojama ne individualiai kiekvienam objektui, o pagal tam tikrus kriterijus, bendrus visai konkrečios paskirties nekilnojamojo turto grupei.

Masinis vertinimas grindžiamas realiomis rinkos tendencijomis: analizuojami sandoriai, vietovės populiarumas, infrastruktūros išvystymas, objekto būklė ir panašūs parametrai. Dėl šios priežasties mokestinės vertės gali kisti kas kelerius metus, ypač jei vietovėje sparčiai keičiasi būsto paklausa ar aktyviai vyksta NT plėtra. Daugeliui savininkų vertė atnaujinama periodiškai, o apie pokyčius jie informuojami per Registrų centro savitarną.

Svarbu suprasti, kad mokestinė vertė nebūtinai atitinka realią rinkos kainą. Ji yra orientacinė ir skirta mokesčiui apskaičiuoti, todėl kai kuriais atvejais gali būti mažesnė ar didesnė už sumą, už kurią objektas galėtų būti parduotas. Jei savininkas mano, kad nustatyta vertė neatitinka realios būklės, jis gali prašyti individualaus vertinimo — tai daroma tada, kai turto būklė ar savybės iš esmės skiriasi nuo analogiškų objektų.

Mokestinės vertės nustatymo principai yra vieši, tačiau daugeliui savininkų jie sudėtingi. Dėl to visuomet verta vertę pasitikrinti savo paskyroje ir įsitikinti, ar ji viršija neapmokestinamą ribą. Ypač tai aktualu tais metais, kai Registrų centras atlieka vertinimo atnaujinimus.

Kaip pateikti nekilnojamo turto deklaraciją?

Nekilnojamo turto deklaracijos pateikimas dažniausiai yra paprastas procesas, tačiau pirmą kartą tai darantiems savininkams gali kilti neaiškumų. Deklaracija teikiama internetu per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Norint prisijungti, pakanka naudoti el. bankininkystę, mobilųjį parašą arba kitą tapatybės patvirtinimo būdą.

Prisijungus prie sistemos, savininkas gali matyti visus jam priklausančius registruotus nekilnojamojo turto objektus. Jei turtui taikomas mokestis, sistema leidžia pasirinkti atitinkamą formą ir automatiškai įkelia dalį duomenų — objekto adresą, unikalų numerį, paskirtį ir Registrų centro pateiktą mokestinę vertę. Savininkui lieka patikrinti informaciją ir, jei reikia, papildyti ją ar patikslinti.

Deklaraciją būtina pateikti iki nustatyto termino, nes pavėlavus gali būti skaičiuojami delspinigiai arba skiriama administracinė atsakomybė. Jei turto vertė keičiasi metų eigoje arba turtas įgyjamas ar paveldimas, savininkas turėtų patikrinti, ar reikia deklaruoti papildomai, nelaukiant metinės datos.

Kai kuriais atvejais gali prireikti konsultacijos, ypač jei turtas naudojamas mišriai — dalis jam skirta gyvenimui, dalis veiklai. Tokiais atvejais gali būti taikomi skirtingi vertinimai ar lengvatos. VMI specialistai teikia konsultacijas, tačiau esant sudėtingai situacijai verta kreiptis ir į NT vertintojus ar apskaitos profesionalus.

Kokios baudos taikomos nepateikus deklaracijos laiku?

Nekilnojamo turto deklaracijos nepateikimas laiku gali sukelti finansinių pasekmių tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Baudos priklauso nuo pavėlavimo trukmės, turto vertės ir to, ar savininkas anksčiau buvo pažeidęs deklaravimo tvarką. Kai kuriais atvejais sankcijos gali būti simbolinės, tačiau jei deklaracija nepateikiama ilgą laiką arba sąmoningai, baudos gali tapti reikšmingos.

Pagrindinė pasekmė — delspinigiai. Jie skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną nuo mokėtinos sumos, todėl didesnės vertės turtui delspinigiai gali sparčiai augti. Jei deklaracija nepateikiama visiškai, VMI turi teisę atlikti mokestinį patikrinimą ir nustatyti mokestį pagal turimus duomenis, o tai dažnai būna mažiau palanku savininkui.

Administracinės nuobaudos taikomos tais atvejais, kai deklaracijos nepateikimas vertinamas kaip pažeidimas. Šios baudos gali būti skiriamos tiek pavieniams savininkams, tiek įmonių vadovams. Pavėluotas deklaravimas taip pat gali sutrikdyti kitas mokestines procedūras, pavyzdžiui, apskaičiuojant metinius mokesčius, teikiant finansines ataskaitas ar atliekant turto vertinimus.

Kartais savininkai baiminasi dėl galimų sankcijų ir dėl to vengia deklaruoti, tačiau praktika rodo, kad ankstyvas kreipimasis į VMI ir savanoriškas pažeidimo ištaisymas dažnai padeda sumažinti neigiamas pasekmes.

Išimtys ir lengvatos: kada deklaruoti nereikia?

Nors nekilnojamo turto deklaravimas daugeliui savininkų atrodo kaip privaloma procedūra, teisės aktai numato nemažai situacijų, kai deklaruoti visai nereikia. Šios išimtys skirtos apsaugoti tą turto dalį, kuri laikoma būtina gyvenimui arba neturi realios mokestinės naštos. Dėl to dalis gyventojų, net turėdami kelis NT objektus, gali išvengti deklaracijos pareigos.

Pati svarbiausia išimtis taikoma pagrindiniam gyvenamajam būstui. Jeigu tai yra jūsų ir jūsų šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta, jo mokestinė vertė dažniausiai neįtraukiama į bendrą apmokestinamą sumą. Ta pati taisyklė galioja ir būstui, priklausančiam nepilnamečiams vaikams, jei jie gyvena kartu su tėvais.

Kai kuriais atvejais deklaruoti nereikia ir tuomet, kai turto vertė, net ir sudėjus kelis objektus, nesiekia nustatytos neapmokestinamos ribos. Tai gali būti situacija, kai šeima turi nedidelį butą ir sodo namelį, tačiau jų mokestinės vertės išlieka mažesnės nei įstatyme numatyta riba.

Deklaravimo pareiga taip pat netaikoma tam tikrų paskirčių objektams, pavyzdžiui, nekomercinės paskirties garažams ar pagalbinės paskirties statiniams, jeigu jie nėra naudojami ekonominei veiklai. Kaimo vietovėse esantys statiniai, kurie nepriskiriami komercinei veiklai, taip pat gali būti atleidžiami nuo deklaravimo, jeigu jų vertė ir naudojimas nekelia mokestinės prievolės.

Svarbu pažymėti, kad kiekvienu atveju patariama pasitikrinti Registrų centro paskyroje, kokia tiksli objekto mokestinė vertė ir ar ji nepatenka į apmokestinimo zoną. Didėjant rinkos kainoms, net ir anksčiau neapmokestinti objektai gali pasiekti ribą.

Dažniausios klaidos deklaruojant nekilnojamą turtą

Nors pati nekilnojamo turto deklaracija nėra sudėtinga, praktikoje savininkai daro gana daug pasikartojančių klaidų. Dalis jų kyla iš nepakankamo informuotumo, kitos – dėl pasikeitusių taisyklių ar neįvertintų turto pokyčių. Šių klaidų vengimas padeda išvengti delspinigių, netikėtų mokesčių ir administracinių sankcijų.

Viena dažniausių klaidų – manyti, kad deklaracijos nereikia, jei žmogus turi tik vieną būstą. Nors pagrindinis gyvenamasis būstas iš tiesų dažnai neapmokestinamas, situacija pasikeičia, jei šeima turi papildomų objektų, kurių bendra mokestinė vertė gali viršyti ribą. Ypač dažnai tai nutinka tiems, kurie paveldi sodo namelį, garažą ar kitą papildomą objektą.

Kita klaida – neatsižvelgti į mokestinės vertės pokyčius. Registrų centras periodiškai atnaujina vertes pagal rinkos duomenis, todėl savininkai, kurie tikisi, kad vertė liko tokia pati kaip prieš kelis metus, gali netikėtai patekti į apmokestinamų objektų kategoriją.

Dažnai pasitaiko ir atvejų, kai žmonės pamiršta deklaruoti turtą, kuris naudojamas ekonominei veiklai. Pavyzdžiui, jei dalis būsto nuomojama ar naudojama paslaugoms teikti, deklaravimo tvarka gali skirtis, o deklaracijos nepateikus laiku gali atsirasti prievolė mokėti ne tik mokestį, bet ir delspinigius.

Juridiniai asmenys taip pat susiduria su klaidomis. Viena jų – neteisingas objekto paskirties nustatymas, kuris gali lemti neteisingą mokestinės vertės taikymą. Įmonės kartais nenurodo, kad objektas naudojamas komercinei veiklai, arba klaidingai priskiria jį pagalbinei paskirčiai.

Dažniausiai užduodami klausimai