Nekilnojamo turto mokestis yra vienas svarbiausių mokesčių, taikomų įmonėms, valdančioms ar naudojančioms pastatus, patalpas bei kitus NT objektus Lietuvoje. Šis mokestis ypač aktualus juridiniams asmenims, turintiems komercinės paskirties patalpas, sandėlius, biurus ar nuomojamą turtą. Nuo 2025 metų galioja atnaujintos taisyklės, todėl svarbu suprasti, kaip tiksliai apskaičiuojamas mokestis, kokie tarifai taikomi ir kokias išimtis įmonės gali pritaikyti.
Kas yra nekilnojamo turto mokestis ir kam jis taikomas?
Nekilnojamo turto mokestis yra privalomas mokestis, kurį moka turtą turintys juridiniai asmenys. Jis taikomas:
- teisės aktų nustatyta tvarka registruotam nekilnojamajam turtui,
- nuosavybės teise valdomiems pastatams, statiniams ir patalpoms,
- komercinės paskirties patalpoms,
- sandėliams, administracinėms ir gamybinėms patalpoms,
- NT, kuris generuoja pajamas (pavyzdžiui, nuomojamas).
Svarbu tai, kad NT mokestis netaikomas gyvenamajam turtui, kurį naudoja gyventojai asmeninėms reikmėms. Tačiau jeigu gyvenamasis turtas priklauso įmonei arba yra naudojamas komercinei veiklai (nuomai, apgyvendinimui, biurams), mokesčio prievolė atsiranda.
Kada juridiniai asmenys privalo mokėti NT mokestį?
NT mokesčio prievolė juridiniams asmenims atsiranda nuo to momento, kai įmonė:
- tampa NT savininke,
- paveldi NT objektą,
- įsigyja turtą pirkimo–pardavimo sutartimi,
- pasistato arba baigia rekonstruoti pastatą.
Mokestis skaičiuojamas už visus metus, išskyrus atvejus, kai NT įsigyjamas metų eigoje. Tokiu atveju mokama proporcingai tam laikotarpiui, kurį NT priklausė įmonei.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad mokestis mokamas net tada, kai:
- turtas neduoda pajamų,
- patalpos nenaudojamos,
- pastatas yra apleistas.
Koks NT mokesčio tarifas taikomas 2025 metais?
2025 metais juridiniams asmenims taikomi nekilnojamojo turto mokesčio tarifai yra diferencijuoti. Tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė pati nustato konkretų tarifą, tačiau jis turi atitikti įstatymo nustatytas ribas.
2025 metais galiojantys tarifai:
- minimalus NT mokesčio tarifas: 0,5 %
- maksimalus tarifas: 3 % nuo NT mokestinės vertės
Dauguma savivaldybių taiko 0,5–1,5 % tarifą, tačiau komercinės paskirties NT savininkai kai kur gali susidurti ir su didesniais tarifais, ypač jei:
- objektas yra apleistas,
- pastatas kelia pavojų aplinkiniams,
- NT nėra prižiūrimas nustatyta tvarka.
Tokiu atveju savivaldybės dažnai taiko padidintą 2–3 % tarifą, skatindamos savininkus tvarkyti turtą.
Dažniausiai taikomi NT mokesčio tarifai 2025 m.
- Biurams ir paslaugų patalpoms – 0,5–1 %
- Prekybos ir maitinimo paskirties patalpoms – 1–1,5 %
- Sandėliams ir gamybinėms patalpoms – 0,5–1 %
- Apleistiems pastatams – 2–3 %
Kaip apskaičiuojama NT mokesčio bazė juridiniams asmenims?
NT mokesčio bazė yra turto mokestinė vertė, kuri nustatoma pagal Registrų centro duomenis. Ši vertė paprastai atnaujinama kas penkerius metus arba dažniau, jei atliekamas masinis vertinimas.
Mokestinė vertė gali būti apskaičiuojama dviem būdais:
- Masinio vertinimo būdu – tai dažniausias variantas. Vertė nustatoma pagal rinkos tendencijas, vietovę, pastato tipą.
- Individualiu vertinimu – naudojamas rečiau, paprastai kai savininkas mano, kad masinis vertinimas stipriai neatitinka realios turto vertės.
Mokestis apskaičiuojamas pagal formulę:
Mokestis = mokestinė vertė × tarifas
Pavyzdys:
- Komercinės patalpos vertė: 300 000 €
- Tarifo dydis: 1 %
- Mokėtina suma per metus: 3 000 €
Įmonės, turinčios kelis objektus, mokestį skaičiuoja už kiekvieną atskirai.
Kokios lengvatos ir išimtys taikomos juridiniams asmenims?
Nors nekilnojamo turto mokestis taikomas daugumai NT objektų, juridiniai asmenys tam tikrais atvejais gali pasinaudoti mokesčio lengvatomis arba visiškai būti atleisti nuo mokesčio. Lengvatas dažniausiai nustato savivaldybės, todėl jos gali skirtis priklausomai nuo vietovės. Vis dėlto yra bendros nacionalinės taisyklės, taikomos visoje Lietuvoje.
Lengvatos gali būti taikomos:
- naujai pastatytiems arba kapitališkai suremontuotiems pastatams pirmuosius metus po pridavimo,
- kultūros paveldo objektams, jei jie tinkamai prižiūrimi,
- nevyriausybinių organizacijų naudojamoms patalpoms,
- religinių bendruomenių naudojamam turtui,
- mažai pajamas generuojančiam turtui, jei tai numato savivaldybė.
Taip pat įmonės gali kreiptis dėl individualaus lengvatos taikymo, jei objektas nenaudojamas dėl n enumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, avarinės būklės ar teisinio ginčo.
Dažniausios NT mokesčio lengvatos juridiniams asmenims
- Kultūros paveldo objektai (prižiūrimi laikantis reikalavimų)
- Nevyriausybinių organizacijų naudojamas turtas
- Religinių bendruomenių objektai
- Naujai pastatyti ar rekonstruoti pastatai (ribotą laikotarpį)
- Savivaldybių suteikiamos individualios lengvatos
Komercinės paskirties patalpų apmokestinimas: kuo skiriasi nuo bendro NT mokesčio?
Komercinės paskirties patalpoms NT mokestis dažniausiai taikomas griežčiau nei kitiems objektams. Tai yra dėl to, kad šios patalpos generuoja pajamas, o savivaldybės siekia užtikrinti, kad verslo infrastruktūra būtų tvarkinga, saugi ir prižiūrima.
Pagrindiniai skirtumai:
- tarifai komerciniam NT paprastai būna didesni nei gyvenamajam,
- apleistoms komercinėms patalpoms dažniausiai taikomas maksimalus 2–3 % tarifas,
- savivaldybės periodiškai tikrina komercinės paskirties objektus,
- patalpos, kurios generuoja pajamas iš nuomos, visada apmokestinamos, nepriklausomai nuo savininko statuso.
| Patalpų tipas | Įprastas tarifas | Pastabos |
|---|---|---|
| Biurai | 0,5–1 % | Tarifas priklauso nuo savivaldybės ir vietos |
| Prekybos patalpos | 1–1,5 % | Aukštesnis dėl intensyvaus komercinio naudojimo |
| Sandėliai | 0,5–1 % | Dažniausiai mažesnis tarifas nei paslaugų sektoriui |
| Apleistos patalpos | 2–3 % | Taikomas kaip skatinimo priemonė tvarkyti turtą |
NT mokestis įmonėms, turinčioms kelis objektus: ką svarbu žinoti?
Įmonės, turinčios kelis NT objektus skirtingose savivaldybėse ar net regionuose, dažnai susiduria su skirtingais tarifais ir taisyklėmis. Tai yra dėl to, kad nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje nėra centralizuotas — kiekviena savivaldybė turi teisę nustatyti savo tarifus, lengvatas ir administravimo tvarką. Todėl verslams svarbu įvertinti, kur yra jų objektai ir kokios prievolės galioja kiekvienoje vietoje.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos būtina žinoti:
- Kiekvienas objektas apmokestinamas atskirai: tai reiškia, kad įmonė turi apskaičiuoti mokesčius už kiekvieną NT vienetą, net jei visi objektai yra toje pačioje įmonės apskaitoje.
- Tarifai gali labai skirtis: vienoje savivaldybėje tarifas gali būti 0,5 %, o kitoje — 2 %. Tai sudaro ženklius skirtumus metinėse išlaidose.
- Lengvatos taip pat gali skirtis: viena savivaldybė suteikia lengvatas naujam turtui, kita — ne. Verslui tai gali būti reikšmingas veiksnys planuojant investicijas.
- Deklaracijų teikimas gali būti kompleksiškas: įmonės turi teikti deklaracijas pagal objekto buvimo vietą, ne pagal įmonės registracijos adresą.
Norint sumažinti klaidų riziką, rekomenduojama tvarkyti NT objektus vienoje apskaitos sistemoje ir reguliariai tikrinti savivaldybių skelbiamą informaciją.
Ką turi žinoti įmonės, turinčios kelis NT objektus?
- Kiekvienas objektas apmokestinamas ir deklaruojamas atskirai
- Tarifai priklauso nuo konkrečios savivaldybės
- Lengvatų taikymas skiriasi pagal vietovę
- Būtina sekti savivaldybių sprendimus ir pokyčius
Kaip ir kada deklaruojamas NT mokestis?
Nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja juridiniai asmenys kasmet, pagal kalendorinius metus. Deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.
Svarbiausi terminai:
- Deklaracijos pateikimo terminas: iki kitų metų vasario 15 d.
- Mokesčio sumokėjimo terminas: taip pat iki vasario 15 d.
Jei įmonė turi kelis NT objektus, deklaracijoje privaloma nurodyti kiekvieno objekto mokestinę vertę ir tarifą. Deklaracija teikiama bendra, tačiau mokesčiai apskaičiuojami pagal savivaldybių tvarkas.
Kas svarbiausia deklaruojant:
- įsitikinti, kad NT vertės yra aktualios ir paimtos iš Registrų centro,
- patikrinti savivaldybių tarifus, kurie taikomi deklaruojamiems objektams,
- teisingai suskaičiuoti mokestį kiekvienam objektui,
- pateikti deklaraciją laiku, nes pavėlavus gali būti skiriamos baudos ar delspinigiai.
| Veiksmas | Terminas | Atsakinga institucija |
|---|---|---|
| NT mokesčio deklaracija | Iki vasario 15 d. | VMI |
| NT mokesčio sumokėjimas | Iki vasario 15 d. | VMI |
| Mokestinės vertės tikrinimas | Kas 5 metus arba po vertinimo | Registrų centras |
| Tarifų nustatymas | Kiekvienais metais | Savivaldybės |
Dažniausios klaidos, kurias daro juridiniai asmenys
Deklaruojant ir mokant nekilnojamojo turto mokestį, juridiniai asmenys neretai padaro pasikartojančių klaidų, kurios gali lemti permokas, delspinigius ar netgi baudas. Šių klaidų galima nesunkiai išvengti, jei įmonė žino pagrindines rizikos vietas ir reguliariai tikrina NT duomenis.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos:
- Netikslios NT mokestinės vertės naudojimas: įmonės kartais deklaruoja pasenusią vertę, kuri gali būti neatnaujinta po Registrų centro masinio vertinimo.
- Neatsižvelgiama į savivaldybės tarifų pokyčius: kiekviena savivaldybė kasmet gali keisti tarifus — įmonės neretai pasiremia praėjusių metų duomenimis.
- Nedeklaruojamas nenaudojamas turtas: net jei pastatas tuščias ar negeneruoja pajamų, mokestis vistiek taikomas.
- Neįvertinamos galimos lengvatos: kai kurios įmonės permoka, nes nepateikia prašymų dėl galimų lengvatų.
- Deklaracijų pavėlavimas: pavėlavus gali būti taikomi delspinigiai, todėl terminų laikymasis yra esminis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, visoms juridinėms įmonėms, turinčioms registruotą nekilnojamąjį turtą. Išimtis taikoma tik įstatymų nustatytiems objektams ir organizacijoms, turinčioms lengvatas.
Dažniausiai taip. Komerciniai objektai įprastai apmokestinami aukštesniu tarifu nei sandėliai ar administraciniai pastatai, ypač jei jie yra miesto centruose.
Galima, tačiau tik tuo atveju, jei savivaldybė numato išimtis. Dažniausiai reikia informuoti savivaldybę ir pateikti įrodymus, kad patalpos nėra tinkamos naudoti.
Mokestis mokamas kartą per metus, iki vasario 15 dienos, kartu pateikiant deklaraciją VMI.
Mokestinė vertė nurodoma Registrų centro sistemoje. Ji automatiškai atnaujinama pagal masinio vertinimo rezultatus kas penkerius metus.
