Energetinio efektyvumo didinimas ir senų daugiabučių atnaujinimas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų. 2025 metais parama namų renovacijai įgauna dar didesnį pagreitį – tiek dėl Europos Sąjungos žaliojo kurso, tiek dėl augančių energijos kainų. Gyventojams tai reiškia galimybę ne tik sumažinti sąskaitas už šildymą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti savo būsto vertę bei prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Šiais metais numatyti keli svarbūs pokyčiai: naujos paramos formos, didesnis finansavimo intensyvumas bei paprastesnės paraiškų teikimo procedūros. Todėl verta atidžiai išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės sąlygos ir reikalavimai, kad gauta parama būtų sėkmingai pritaikyta jūsų daugiabučio atnaujinimo projektui.
Kas yra daugiabučių namų renovacija ir kodėl ji remiama valstybės lėšomis?
Daugiabučių namų renovacija – tai kompleksinis pastato atnaujinimas, kurio tikslas sumažinti šilumos energijos suvartojimą, pagerinti gyvenimo komfortą ir prailginti pastato tarnavimo laiką. Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių statyta sovietmečiu, kai energinio efektyvumo standartai buvo minimalūs. Dėl to šiuose pastatuose prarandama iki 40–60 % šilumos, o šildymo sąnaudos tampa neproporcingai didelės.
Valstybė remia renovaciją, nes tai – investicija į tvarumą. Kiekvienas atnaujintas namas mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, mažina importuojamos energijos poreikį ir prisideda prie Europos Sąjungos tikslų, numatančių iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų ūkį. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), už kiekvieną renovuotą daugiabutį energijos suvartojimas sumažėja vidutiniškai 50–60 proc., o būsto vertė išauga net iki 30 proc.
Renovacijos projektai dažnai apima ne tik sienų apšiltinimą, bet ir langų keitimą, stogo atnaujinimą, šildymo sistemų modernizavimą bei bendro naudojimo erdvių sutvarkymą. Tokia visapusiška renovacija padeda pasiekti realų rezultatą – komfortišką, ekonomišką ir ilgaamžį būstą.
2025 m. paramos programos: kas pasikeitė?
2025 metais namų renovacijos rinka Lietuvoje žengia į naują etapą – valstybės parama tapo dar lankstesnė, labiau pritaikyta tiek gyventojų bendrijoms, tiek mažesniems miestams. Šiais metais prioritetas teikiamas ne tik energijos taupymui, bet ir tvarumui, aplinkosaugai bei socialinei atskirčiai mažinti. Tai reiškia, kad daugiau gyventojų, ypač turinčių mažesnes pajamas, gali pasinaudoti finansine pagalba, kurios sąlygos anksčiau buvo sunkiau pasiekiamos.
Vienas esminių pokyčių – padidėjęs valstybės paramos intensyvumas. Jeigu anksčiau valstybė finansuodavo iki 30–35 % tinkamų išlaidų, tai dabar kai kuriais atvejais kompensuojama iki 50 %, o socialiai pažeidžiamiems gyventojams – net iki 100 %. Taip pat nuo 2025 m. pradėta taikyti nauja „žaliosios renovacijos“ schema, kai papildomai remiami projektai, apimantys saulės elektrinių įrengimą ar lietaus vandens surinkimo sistemų diegimą.
Dar vienas pokytis – supaprastinta paraiškų teikimo tvarka. Nuo šiol dokumentus galima pateikti ir elektroniniu būdu, o kai kuriuos projektus administruoja pati Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), todėl mažėja biurokratijos ir klaidų rizikos.
| Pokyčio sritis | Iki 2024 m. | Nuo 2025 m. |
|---|---|---|
| Paramos intensyvumas | Iki 35 % išlaidų | Iki 50 %, socialiai pažeidžiamiems – iki 100 % |
| Prioritetai | Energijos efektyvumo didinimas | Energijos efektyvumas + tvarumas + socialinis poveikis |
| Paraiškų teikimas | Tik per administratorius | Galima teikti elektroniniu būdu |
| Papildomos priemonės | Nenumatytos | Skatinama diegti saulės elektrines, lietaus vandens sistemas |
Šie pakeitimai atspindi bendrą Europos Sąjungos kryptį – skatinti pastatų atnaujinimą ne tik dėl energijos taupymo, bet ir dėl poveikio aplinkai mažinimo. Tai ypač svarbu senos statybos daugiabučiams, kuriuose šildymo sistemos yra pasenusios ir energijos nuostoliai – itin dideli.
Pagrindinės sąlygos norint gauti paramą
Norint pasinaudoti valstybės parama renovacijai, būtina atitikti tam tikrus kriterijus, kurie užtikrina, kad parama bus skiriama tik tiems projektams, kurie iš tiesų prisideda prie energinio efektyvumo didinimo. 2025 m. galiojančios sąlygos yra aiškesnės ir labiau orientuotos į rezultatą, o ne į formalius reikalavimus.
Pastato tinkamumas paramai gauti
Parama skiriama daugiabučiams namams, kurių:
- statyba baigta iki 1993 metų;
- pastatas nebuvo kapitališkai atnaujintas per pastaruosius 15 metų;
- jame yra ne mažiau kaip trys butai;
- gyventojai bendru sutarimu (dauguma) pritaria dalyvauti programoje.
Individualūs namai gali pretenduoti į paramą tik tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, kai projektas vykdomas per savivaldybės administruojamą tvarių pastatų programą arba kai siekiama įdiegti atsinaujinančios energijos sprendimus (pvz., šilumos siurblius ar saulės elektrines).
Reikalavimai energinio efektyvumo lygiui
Pagal APVA nustatytas taisykles, po renovacijos pastatas turi pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę. Tam būtina atlikti energinio audito vertinimą, kuriame nustatoma:
- dabartinė pastato būklė (šilumos nuostoliai, įrenginių efektyvumas);
- siūlomos priemonės energijos taupymui;
- prognozuojamas sutaupymo procentas po įgyvendinimo.
Tik po audito ir projekto ekspertizės galima pateikti paraišką finansavimui.
Dokumentai ir paraiškos teikimas
Norint gauti paramą, reikia pateikti šiuos pagrindinius dokumentus:
- Gyventojų susirinkimo protokolą, patvirtinantį sprendimą dėl renovacijos;
- Energinio audito išvadą ir siūlomas priemones;
- Techninį darbo projektą su sąmata;
- Administratoriaus ar bendrijos įgaliojimą veikti gyventojų vardu.
Visi dokumentai turi būti pateikiami Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) per jos elektroninę sistemą arba per savivaldybės administratorių.
Pagal naujausias taisykles, paraiškos vertinamos iki 60 dienų, o sprendimas dėl paramos paskelbiamas viešai agentūros svetainėje.
Finansavimo intensyvumas ir kompensuojamos išlaidos
Valstybės parama renovacijai 2025 metais taikoma pagal aiškiai apibrėžtas ribas ir išlaidų kategorijas. Kiekvienas projektas vertinamas pagal tai, kiek energijos bus sutaupyta ir kokį poveikį jis turės aplinkosaugai. Svarbu suprasti, kad kompensacijos dydis gali skirtis priklausomai nuo gyventojų socialinės padėties, pastato tipo ir planuojamų darbų masto.
Kompensuojamos išlaidos
Kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su energinio efektyvumo didinimu ir pastato modernizavimu. Tai apima:
- šilumos mazgų keitimą ir balansavimo įrengimą;
- šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimą;
- stogo, sienų, rūsio ir perdangų šiltinimą;
- langų ir durų keitimą;
- bendrųjų erdvių apšvietimo atnaujinimą.
Papildomai finansuojamos priemonės, gerinančios pastato tvarumą – pavyzdžiui, saulės elektrinių įrengimas ar šilumos siurblių diegimas, jeigu jos padeda sumažinti pastato CO₂ pėdsaką.
Finansavimo intensyvumas
Paramos intensyvumas nustatomas procentais nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Pagrindinės ribos 2025 m. yra tokios:
| Paramos gavėjo tipas | Finansavimo intensyvumas | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|
| Standartinis daugiabutis | Iki 50 % tinkamų išlaidų | Pastatas turi pasiekti ne mažesnę kaip C klasę |
| Socialiai pažeidžiami gyventojai | Iki 100 % tinkamų išlaidų | Pajamos turi būti mažesnės nei valstybės nustatyta riba |
| Savivaldybių pastatai | Iki 60 % tinkamų išlaidų | Būtina numatyti viešą energijos vartojimo monitoringo sistemą |
Papildomi finansavimo šaltiniai
Be pagrindinės APVA paramos, renovacijos projektai gali būti finansuojami ir iš:
- Europos Sąjungos sanglaudos fondo;
- Savivaldybių specialiųjų programų;
- Komercinių bankų kreditų su valstybės garantijomis;
- Gyventojų įnašų, kuriuos galima dengti per kelis metus.
Tokiu būdu finansavimas tampa mišrus, o gyventojų finansinė našta – žymiai mažesnė. Tai leidžia pritaikyti programą tiek mažoms bendrijoms, tiek dideliems kvartaliniams projektams.
Kaip pateikti paraišką renovacijai 2025 metais?
Nors pati paramos sistema 2025 metais tapo paprastesnė, norint sėkmingai pateikti paraišką vis tiek būtina laikytis kelių esminių žingsnių. Daugeliu atvejų procesą koordinuoja namų bendrijos pirmininkas arba paskirtas administratorius, tačiau nuo šiol dalį veiksmų gali atlikti ir patys gyventojai, naudodamiesi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) elektronine sistema.
Žingsnis 1: Sprendimas dėl renovacijos
Pirmiausia turi būti priimtas gyventojų sprendimas dėl dalyvavimo programoje. Tam šaukiamas susirinkimas, kuriame balsuojama už renovacijos projekto inicijavimą. Sprendimas laikomas priimtu, jei už balsuoja daugiau nei 50 % butų savininkų. Šis balsavimas patvirtinamas protokolu, kuris tampa vienu pagrindinių dokumentų teikiant paraišką.
Žingsnis 2: Energinis auditas ir techninis projektas
Antrasis etapas – energijos audito atlikimas. Jo metu specialistai įvertina pastato būklę, pateikia rekomendacijas dėl efektyviausių energijos taupymo priemonių bei preliminarias sąmatas. Pagal šį auditą rengiamas techninis darbo projektas, kuriame tiksliai nurodomi planuojami darbai, medžiagos ir finansavimo poreikis.
Žingsnis 3: Paraiškos pateikimas
Užpildyta paraiška kartu su priedais teikiama per:
- APVA elektroninę sistemą (apva.lt) – greičiausias ir saugiausias būdas;
- savivaldybės administratorių, jei bendrija neturi pakankamos kompetencijos ar prieigos prie sistemos;
- fizinį pateikimą, jei elektroninė forma negalima.
Visi dokumentai turi būti pateikti iki 2025 m. gruodžio 31 d., tačiau rekomenduojama nedelsti, nes kiekviename kvietime taikomas nustatytas biudžetas, kuris gali būti išnaudotas anksčiau.
Žingsnis 4: Paraiškos vertinimas ir sprendimas
APVA paraiškas vertina pagal nustatytus kriterijus – techninį pagrįstumą, energijos taupymo potencialą, projekto parengimą ir bendrijos pasirengimą. Sprendimas priimamas per 60 dienų nuo dokumentų pateikimo, o apie jį pranešama elektroniniu paštu ir agentūros svetainėje.
Dažniausios klaidos
- Nepateiktas visų butų savininkų balsavimo protokolas;
- Trūksta energinio audito išvados arba ji neatitinka nustatyto formato;
- Netinkamai nurodytos darbų sąmatos arba jų neatitinkantis projektas;
- Paraiška pateikta pavėluotai.
Norint išvengti šių klaidų, rekomenduojama naudotis profesionalių renovacijos administratorių paslaugomis – jie užtikrina, kad procesas vyktų sklandžiai ir laiku.
Vertinimo kriterijai ir atrankos prioritetai
Kiekviena pateikta renovacijos paraiška vertinama pagal nustatytus kriterijus, kurie leidžia objektyviai įvertinti projekto naudą ir pasirengimo lygį. Šis procesas padeda užtikrinti, kad valstybės ir Europos Sąjungos lėšos būtų panaudotos efektyviausiai, o prioritetas būtų teikiamas tiems namams, kurių atnaujinimas duos didžiausią rezultatą tiek energetiniu, tiek socialiniu požiūriu.
Pirmiausia atsižvelgiama į energijos sutaupymo potencialą – kuo daugiau energijos planuojama sutaupyti, tuo daugiau balų projektas gauna. Taip pat vertinamas pastato amžius, projekto įgyvendinimo parengtis ir papildomi sprendimai, tokie kaip saulės elektrinių įrengimas ar lietaus vandens surinkimo sistemos. Jei projektas turi socialinį komponentą, pavyzdžiui, apima mažas pajamas turinčius gyventojus, jam suteikiamas papildomas prioritetas.
| Vertinimo kriterijus | Aprašymas | Svoris (balais) |
|---|---|---|
| Energijos sutaupymas (%) | Numatomas energijos vartojimo sumažėjimas po renovacijos | 30 |
| Pastato amžius ir būklė | Senesniems ir labiau nusidėvėjusiems pastatams teikiamas prioritetas | 20 |
| Projekto parengtis | Ar yra patvirtintas techninis projektas, auditas, gyventojų sprendimas | 15 |
| Papildomi tvarumo sprendimai | Saulės elektrinės, lietaus vandens surinkimas, žaliosios zonos | 15 |
| Socialinė nauda | Socialiai pažeidžiamų grupių įtrauktis, mažų pajamų namai | 10 |
| Aplinkosauginis poveikis | CO₂ emisijų sumažėjimas, atliekų tvarkymo sprendimai | 10 |
Projektai, surinkę daugiau nei 70 balų, automatiškai laikomi prioritetiniais ir gauna finansavimą be papildomo svarstymo. Likusieji vertinami pagal biudžeto likutį ir regioninę kvotą. Tai reiškia, kad net jei projektas techniškai atitinka visus reikalavimus, jis gali būti atmestas dėl riboto finansavimo, todėl svarbu parengti dokumentus nepriekaištingai.
Kada skiriama papildoma parama socialiai pažeidžiamiems gyventojams?
Valstybė siekia, kad renovacijos nauda būtų prieinama visiems, todėl 2025 m. įtvirtintos aiškesnės taisyklės, numatančios papildomą finansinę pagalbą mažas pajamas turintiems asmenims, pensininkams, neįgaliesiems ir socialinių būstų gyventojams. Ši kryptis atspindi ne tik energetinio efektyvumo tikslus, bet ir socialinį teisingumą – siekį, kad jokie gyventojai neliktų nuošalyje vien dėl finansinių sunkumų.
Socialinių būstų ir mažų pajamų turinčių asmenų parama
Jeigu name gyvena socialinių būstų nuomininkai arba gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės nei valstybės remiamos pajamų ribos, valstybė jiems gali kompensuoti visas renovacijos išlaidas. Tokiu atveju bendrija ar administratorius privalo pateikti savivaldybei:
- gyventojų pajamų pažymas arba socialinės paramos statuso dokumentus;
- butų sąrašą, kuriems taikomas kompensavimas;
- pažymą apie socialinio būsto statusą (jei taikoma).
Kompensacijos dydis siekia iki 100 %, tačiau jos skyrimas derinamas su APVA ir savivaldybės socialinės paramos skyriumi. Tokie projektai dažnai įtraukiami į prioritetinių sąrašą, todėl jų paraiškos vertinamos greičiau.
Papildomos lengvatos pensininkams ir neįgaliesiems
Pensininkams bei asmenims su negalia numatytos specialios lengvatinės paskolos ir kompensacijos. Jie gali:
- gauti beprocentę paskolą savo daliai renovacijos išlaidų padengti;
- pasinaudoti ilgalaikio grąžinimo galimybe – iki 20 metų laikotarpiui;
- prašyti dalinio įnašo atleidimo, jei pajamos neviršija nustatytos ribos.
Svarbu pabrėžti, kad šios lengvatos taikomos individualiai – kiekvienas atvejis vertinamas pagal pateiktus pajamų ir turto duomenis.
Tokia pagalba padeda socialiai pažeidžiamoms grupėms dalyvauti renovacijos procesuose lygiomis teisėmis ir kartu prisidėti prie energinio efektyvumo tikslų.
Renovacijos nauda: finansinė ir aplinkosauginė pusė
Renovacija – tai ne tik pastato atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija, kurios grąža dažnai viršija lūkesčius. 2025 metų duomenys rodo, kad vidutinis energijos sutaupymas po renovacijos Lietuvoje siekia 50–65 %, o kai kuriais atvejais – net iki 80 %. Tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir didesnį būsto komfortą, vertės augimą bei mažesnį poveikį aplinkai.
Finansinę naudą gyventojai pajunta jau per pirmus metus – sąskaitos už šildymą vidutiniškai sumažėja apie 40–50 %. Ilgalaikėje perspektyvoje tai leidžia sutaupyti tūkstančius eurų. Be to, renovuotas būstas tampa patrauklesnis rinkoje: jo kaina gali pakilti iki trečdalio, o pardavimo laikas sutrumpėja kelis kartus.
Aplinkosauginiu požiūriu renovacija padeda mažinti CO₂ emisijas, nes sumažėja šilumos energijos poreikis. Pagal Aplinkos ministerijos skaičiavimus, kiekvienas renovuotas daugiabutis per metus į aplinką išmeta 70 tonų mažiau CO₂, nei prieš atnaujinimą. Tai reali nauda ne tik gyventojams, bet ir miestui bei visai šaliai.
Renovacijos rezultatų santrauka (2025 m.)
- • Vidutinis energijos sutaupymas – 55–60 %
- • Šildymo išlaidos sumažėja – 40–50 %
- • Būsto vertės augimas – iki 30 %
- • CO₂ emisijų sumažėjimas – apie 70 t/metus
- • Gyventojų komforto indekso padidėjimas – ~35 %
Šie rodikliai rodo, kad renovacija neapsiriboja vien finansiniais rezultatais – tai sprendimas, gerinantis gyvenimo kokybę ir aplinkos būklę ilgam laikui.
Renovacijos projektai taip pat skatina vietos ekonomiką – darbų metu dirba statybininkai, inžinieriai, architektai, energinio audito specialistai, todėl dalis valstybės investicijų grįžta per mokesčius ir naujas darbo vietas.
Tad galima sakyti, kad renovacija – tai nauda visiems: gyventojui, bendruomenei ir valstybei.
