Medžių genėjimo laikas priklauso nuo medžio rūšies, amžiaus, būklės ir genėjimo tikslo. Vieni medžiai geriausiai genimi ankstyvą pavasarį, kiti – po žydėjimo ar nuėmus derlių.
Tinkamai parinktas genėjimo laikas padeda medžiui greičiau užgydyti žaizdas, išlaikyti tvirtą lają, geriau derėti ir sumažinti ligų riziką. Netinkamu metu atliktas genėjimas gali susilpninti medį, paskatinti šakų džiūvimą ar sumažinti kitų metų žiedų kiekį.
Kodėl svarbu medžius genėti tinkamu laiku?
Medžių genėjimas nėra tik estetikos klausimas. Tinkamu metu pašalintos šakos padeda medžiui augti sveikiau, formuoti tvirtesnę lają, geriau derėti ir sumažinti ligų riziką. Tačiau tas pats genėjimas, atliktas netinkamu sezonu, gali duoti priešingą rezultatą – medis nusilpsta, sunkiau gydo žaizdas arba praranda dalį būsimų žiedų.
Genėjimas veikia medžio augimą
Genint reguliuojama, kur medis nukreipia savo energiją. Pašalinus sausas, pažeistas ar į lajos vidų augančias šakas, daugiau šviesos ir oro patenka į lajos vidų. Tai padeda formuotis sveikesniems ūgliams ir mažina šakų tankėjimą.
Jeigu medis negenimas ilgai, jo laja gali tapti per tanki. Tokiu atveju šakos pradeda konkuruoti tarpusavyje, dalis jų silpsta, o vaismedžiuose gali suprastėti derliaus kokybė.
Tinkamas laikas padeda žaizdoms gyti
Kiekvienas pjūvis medžiui yra žaizda, todėl svarbu, kad genėjimas būtų atliekamas tada, kai medis gali ją greičiau užgydyti. Ankstyvą pavasarį genimi medžiai prasidėjus vegetacijai dažniausiai greičiau reaguoja į pjūvius ir pradeda formuoti naujus ūglius.
Tačiau kai kuriems medžiams per ankstyvas ar per vėlyvas genėjimas gali būti nepalankus. Pavyzdžiui, kaulavaisiai jautriau reaguoja į netinkamu metu atliktus pjūvius, todėl jų genėjimo laiką reikia rinktis atsargiau.
Genėjimas turi įtakos derliui
Vaismedžiams genėjimas tiesiogiai susijęs su derėjimu. Per tanki laja gauna mažiau šviesos, todėl vaisiai gali būti smulkesni, prasčiau nokti arba formuotis tik išorinėse šakose. Tinkamai išretinta laja padeda šviesai pasiekti daugiau vaisinių šakelių.
Vis dėlto per stiprus genėjimas taip pat gali pakenkti. Medis gali pradėti intensyviai auginti ūglius, bet mažiau formuoti žiedinių pumpurų. Todėl vaismedžius geriausia genėti saikingai ir reguliariai, o ne stipriai kartą per daugelį metų.
Mažėja ligų ir pažeidimų rizika
Sausos, nulūžusios, ligotos ar besitrinančios šakos gali tapti infekcijų židiniu. Jas pašalinus sumažėja rizika, kad pažeidimai plis toliau. Taip pat retesnė laja geriau vėdinasi, o tai ypač svarbu drėgnais metais.
Genint svarbu naudoti švarius ir aštrius įrankius. Netinkamas pjūvis ar nešvarus įrankis gali pažeisti medį ir padidinti ligų patekimo riziką.
Lengviau išlaikyti saugią ir tvarkingą lają
Genėjimas padeda kontroliuoti medžio formą ir dydį. Tai svarbu, kai medis auga arti namo, tvoros, elektros laidų, tako ar automobilių stovėjimo vietos. Laiku pašalintos pavojingos šakos gali padėti išvengti žalos per stiprų vėją ar sniegą.
Dekoratyviniams medžiams genėjimas taip pat padeda išlaikyti gražią formą. Tačiau ir čia svarbiausia nepersistengti – natūrali medžio forma dažnai atrodo geriausiai, kai ji tik lengvai koreguojama.
Kada geriausia genėti vaismedžius?
Vaismedžių genėjimo laikas priklauso nuo rūšies. Obelys ir kriaušės dažniausiai genimos ramybės laikotarpiu arba ankstyvą pavasarį, o kaulavaisiai, tokie kaip slyvos, vyšnios ir trešnės, genimi atsargiau, dažnai po derliaus ar šiltesniu metų laiku. Svarbiausia genėti tada, kai nėra didelių šalčių, o medis nėra stipriai nusilpęs.
Obelų genėjimas
Obelys dažniausiai genimos žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo aktyvus augimas. Toks laikas patogus, nes gerai matosi šakų struktūra, lengviau pašalinti sausas, besikryžiuojančias ar į lajos vidų augančias šakas.
Genint obelis svarbu nepašalinti per daug šakų vienu metu. Jei medis senas ir ilgai negenėtas, geriau jį tvarkyti etapais per kelis sezonus. Per stiprus genėjimas gali paskatinti daug stačių ūglių, vadinamų vilkūgliais, ir sumažinti derėjimą.
Kriaušių genėjimas
Kriaušės genimos panašiu metu kaip obelys – dažniausiai ankstyvą pavasarį. Joms taip pat svarbu išretinti lają, pašalinti pažeistas šakas ir išlaikyti tvirtą pagrindinių šakų struktūrą.
Kriaušės linkusios auginti statesnes šakas, todėl genint verta stebėti, kad laja nebūtų per siaura ir per tanki. Šviesa turi patekti į lajos vidų, nes tai padeda geriau formuotis žiediniams pumpurams ir vaisiams.
Slyvų genėjimas
Slyvos jautresnės netinkamam genėjimo laikui, todėl jas dažnai rekomenduojama genėti šiltesniu metu, kai žaizdos gyja greičiau. Dažniausiai tai daroma pavasarį, kai nebėra stiprių šalčių, arba po derliaus nuėmimo.
Genint slyvas svarbu vengti labai stipraus lajos retinimo. Geriau reguliariai pašalinti sausas, ligotas, besikryžiuojančias ir į lajos vidų augančias šakas. Taip medis išlaiko formą, bet nėra per daug susilpninamas.
Vyšnių ir trešnių genėjimas
Vyšnios ir trešnės dažniausiai genimos po derliaus, vasaros antroje pusėje arba kitu šiltesniu laikotarpiu, kai mažesnė stiprių šalčių rizika. Šie medžiai jautriau reaguoja į didelius pjūvius, todėl jų genėjimas turėtų būti saikingas.
Svarbu šalinti sausas, pažeistas, ligotas ir per tankiai augančias šakas. Jei reikia formuoti jauną medį, tai daroma palaipsniui. Senų vyšnių ar trešnių nereikėtų stipriai atjauninti vienu kartu, nes tai gali paskatinti šakų džiūvimą.
Kada vaismedžių genėjimą geriau atidėti?
Vaismedžių nereikėtų genėti per didelius šalčius, labai karštomis ir sausomis dienomis ar tada, kai medis akivaizdžiai serga ir yra nusilpęs. Taip pat nepatartina genėti tada, kai nėra aišku, kurios šakos gyvos, o kurios pašalusios – geriau palaukti, kol tai taps matoma.
Jeigu medis apleistas, geriau pradėti nuo būtiniausių darbų: pašalinti sausas, nulūžusias ir pavojingas šakas. Stipresnį formavimą galima atlikti vėliau, kad medis nebūtų per daug apkrautas vienu metu.
Kada genėti dekoratyvinius medžius?
Dekoratyvinių medžių genėjimo laikas priklauso nuo to, ar medis auginamas dėl lajos formos, žiedų, lapijos ar bendro vaizdo kieme. Vieniems medžiams pakanka pašalinti sausas ir pažeistas šakas, kitiems reikia reguliaraus formavimo. Svarbiausia genėti taip, kad būtų išlaikyta natūrali medžio forma ir nepažeistas jo augimo ritmas.
Lapuočių genėjimas
Dauguma dekoratyvinių lapuočių genimi ramybės laikotarpiu arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo aktyvus augimas. Tuo metu geriau matosi šakų struktūra, todėl lengviau nuspręsti, kurias šakas pašalinti.
Dažniausiai šalinamos sausos, nulūžusios, ligotos, besikryžiuojančios arba į lajos vidų augančios šakos. Jei medis auga arti tako, įvažiavimo, tvoros ar pastato, galima pašalinti ir tas šakas, kurios trukdo judėjimui ar kelia pavojų.
Spygliuočių genėjimas
Spygliuočius reikia genėti atsargiau nei daugelį lapuočių. Dauguma jų blogai atželia iš senos, be spyglių likusios medienos, todėl per stiprus genėjimas gali palikti tuščias vietas, kurios nebeatsinaujins.
Lengvas formavimas dažniausiai atliekamas pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas aktyviai auga. Galima patrumpinti jaunus ūglius, pašalinti sausas ar pažeistas šakas, tačiau nereikėtų stipriai pjauti į seną medieną. Gyvatvorėms iš spygliuočių svarbus reguliarumas – geriau kirpti dažniau ir mažiau, nei retai ir labai stipriai.
Žydinčių dekoratyvinių medžių genėjimas
Žydinčių medžių genėjimo laikas priklauso nuo to, kada jie formuoja žiedinius pumpurus. Medžiai, kurie žydi pavasarį ant praėjusių metų ūglių, dažniausiai genimi po žydėjimo. Jei tokie augalai bus genimi anksti pavasarį, galima pašalinti dalį žiedinių pumpurų.
Medžiai, kurie žydi vasarą ant naujų ūglių, dažniau gali būti genimi ankstyvą pavasarį. Tokiu būdu skatinamas naujas augimas ir išlaikoma tvarkinga laja.
Formuojami dekoratyviniai medžiai
Kai kurie dekoratyviniai medžiai genimi ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl formos. Tai gali būti rutulinės lajos, koloninės formos, skėtinės lajos ar kiti specialiai formuojami augalai. Tokiems medžiams svarbus reguliarus, saikingas genėjimas.
Formuojant medį nereikėtų vienu metu pašalinti per daug šakų. Geriau lają koreguoti palaipsniui, kad medis neprarastų natūralios pusiausvyros ir nebūtų stipriai susilpnintas.
Kada pakanka tik sanitarinio genėjimo?
Ne visus dekoratyvinius medžius reikia formuoti kasmet. Jei medis auga sveikai, turi gražią natūralią lają ir netrukdo aplinkai, gali pakakti tik sanitarinio genėjimo. Tai reiškia, kad pašalinamos sausos, nulūžusios, ligotos ar pavojingos šakos.
Toks genėjimas padeda palaikyti medžio sveikatą, bet neperkrauna jo nereikalingais pjūviais. Dekoratyviniams medžiams dažnai geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai žmogus tik švelniai pakoreguoja natūralią augalo formą.
Kada negalima genėti medžių?
Nors genėjimas medžiams dažnai naudingas, yra laikotarpių, kai jo geriau vengti. Netinkamu metu atliktas pjūvis gali lėčiau gyti, padidinti ligų riziką, paskatinti šakų džiūvimą arba susilpninti visą medį. Todėl prieš imantis darbo svarbu įvertinti ne tik kalendorių, bet ir oro sąlygas bei paties medžio būklę.
Per didelius šalčius
Medžių nereikėtų genėti per stiprius šalčius. Šaltu metu mediena tampa trapesnė, o pjūvio vietos gali būti labiau pažeidžiamos. Be to, po genėjimo susidariusios žaizdos tokiomis sąlygomis gyja lėčiau.
Jeigu planuojamas žiemos ar ankstyvo pavasario genėjimas, geriau rinktis švelnesnę dieną, kai nėra didelio šalčio, stipraus vėjo ar staigių temperatūros svyravimų. Tai ypač svarbu jauniems, jautresniems ar neseniai pasodintiems medžiams.
Intensyvaus sulos tekėjimo metu
Kai kuriems medžiams pavasarį prasideda intensyvus sulos tekėjimas. Tuo metu atlikti pjūviai gali „verkti“ – iš jų gausiai teka sula. Nors ne visada tai pražudo medį, toks genėjimas gali jį susilpninti ir pabloginti žaizdų gijimą.
Jeigu pastebite, kad medis jau aktyviai bunda, pumpurai brinksta, o iš pjūvio vietų gali tekėti sula, stipresnį genėjimą geriau atidėti. Tokiu metu galima pašalinti tik aiškiai nulūžusias ar pavojų keliančias šakas.
Per karščius ir sausras
Vasarą medžių genėjimą reikia atlikti atsargiai, ypač jei vyrauja karščiai ir sausra. Pašalinus daug lapijos, medis gali netekti dalies natūralios apsaugos nuo saulės, o pjūvio vietos gali patirti papildomą stresą.
Jeigu būtina genėti vasarą, geriau rinktis debesuotą, nekarštą dieną ir apsiriboti saikingu genėjimu. Didelių šakų šalinimą ar stiprų lajos retinimą geriau atidėti tinkamesniam laikui.
Kai medis serga arba yra nusilpęs
Jeigu medis akivaizdžiai nusilpęs, skursta, turi daug džiūstančių šakų ar pažeistą kamieną, stiprus genėjimas gali dar labiau pabloginti jo būklę. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų įvertinti, kodėl medis prastai auga: ar jam netrūksta drėgmės, ar nėra šaknų pažeidimų, ligų, kenkėjų ar netinkamų augimo sąlygų.
Nusilpusiam medžiui dažniausiai tinka tik sanitarinis genėjimas – sausų, nulūžusių ar pavojingų šakų pašalinimas. Stipresnį formavimą geriau atlikti tada, kai medis atsigauna.
Prieš pat stiprias šalnas arba audras
Genėti nereikėtų ir tada, kai prognozuojamos stiprios šalnos, audros ar labai permainingi orai. Po genėjimo medis kurį laiką būna jautresnis, o šviežios pjūvio vietos gali nukentėti nuo staigių temperatūros pokyčių.
Jeigu šakos pavojingai nulūžusios ar kelia grėsmę žmonėms, pastatams, automobiliams ar elektros laidams, jas reikia tvarkyti nedelsiant. Tačiau planinį genėjimą geriau atlikti ramesniu ir medžiui palankesniu metu.
Kaip suprasti, kad medžiui reikia genėjimo?
Medį genėti reikėtų ne vien todėl, kad atėjo tam tikras metų laikas. Pirmiausia verta įvertinti jo būklę: kaip atrodo laja, ar yra sausų šakų, ar šakos nesikryžiuoja, ar medis netrukdo pastatams, takams, tvorai ar kitiems augalams. Genėjimas turi turėti aiškų tikslą – pagerinti medžio sveikatą, saugumą, derėjimą arba formą.
Sausos, nulūžusios ar pažeistos šakos
Sausos ir nulūžusios šakos yra vienas aiškiausių ženklų, kad medžiui reikia genėjimo. Tokios šakos ne tik gadina vaizdą, bet ir gali kelti pavojų, ypač jei medis auga prie tako, įvažiavimo, terasos ar namo.
Pažeistas šakas reikėtų šalinti atsargiai, nepaliekant ilgų stuobrelių ir nepažeidžiant kamieno. Jei šaka didelė arba yra aukštai, saugiau kreiptis į specialistus, nes netinkamas pjūvis gali sužaloti medį arba kelti pavojų žmogui.
Per tanki laja
Jeigu laja labai tanki, į jos vidų patenka mažai šviesos ir oro. Tokiomis sąlygomis dalis šakų silpsta, vaisiai gali formuotis tik išorinėje lajos dalyje, o drėgnu oru didėja ligų rizika.
Per tankią lają verta retinti palaipsniui. Geriau kasmet pašalinti dalį netinkamų šakų nei vienu kartu stipriai išpjauti didelę lajos dalį. Taip medis patiria mažiau streso ir išlaiko natūralesnę formą.
Šakos auga į lajos vidų
Šakos, augančios į lajos vidų, dažnai trukdo šviesai ir oro cirkuliacijai. Jos taip pat gali trintis į kitas šakas, sudaryti žaizdas ir tapti silpnesnėmis vietomis.
Tokias šakas dažniausiai verta pašalinti, ypač vaismedžiuose. Atviresnė laja padeda geriau nokti vaisiams, lengvina priežiūrą ir leidžia medžiui augti tolygiau.
Šakos kryžiuojasi arba trinasi viena į kitą
Besikryžiuojančios šakos ilgainiui gali pažeisti viena kitos žievę. Pažeista žievė tampa jautresnė ligoms, o šakos gali pradėti džiūti arba lūžti.
Jeigu dvi šakos trinasi, dažniausiai paliekama stipresnė, geresne kryptimi auganti šaka, o kita pašalinama. Tai padeda išlaikyti tvirtesnę ir aiškesnę lajos struktūrą.
Medis blogai dera arba vaisiai smulkėja
Vaismedžiams genėjimo poreikį dažnai rodo prastėjantis derlius. Jei medis žydi, bet vaisiai smulkūs, prastai noksta arba susiformuoja tik lajos pakraščiuose, gali būti, kad laja per tanki ir vaisinėms šakelėms trūksta šviesos.
Tokiu atveju genėjimas padeda atverti lają, pašalinti nereikalingus ūglius ir nukreipti medžio energiją į kokybiškesnį derlių. Vis dėlto svarbu nepersistengti, nes per stiprus genėjimas gali paskatinti ūglių augimą, bet sumažinti vaisių kiekį.
Šakos trukdo pastatams, takams ar elektros laidams
Jeigu šakos remiasi į namo sieną, stogą, tvorą, užstoja taką, įvažiavimą ar artėja prie elektros laidų, genėjimas tampa ne tik estetikos, bet ir saugumo klausimu. Tokias situacijas geriausia spręsti nelaukiant, kol šakos nulūš ar padarys žalą.
Jei medis auga prie elektros laidų ar šakos yra labai aukštai, savarankiškai jų genėti nerekomenduojama. Tokiu atveju saugiau kreiptis į specialistus, kurie turi tinkamą įrangą ir patirtį.
Dažniausios medžių genėjimo klaidos
Medžių genėjimas atrodo paprastas darbas, tačiau netinkamai atlikti pjūviai gali pakenkti medžiui ilgam. Dažniausios klaidos susijusios su per stipriu genėjimu, netinkamu laiku, prastais įrankiais ir neapgalvotu lajos formavimu.
Per stiprus genėjimas vienu kartu
Viena pavojingiausių klaidų – pašalinti per daug šakų per vieną sezoną. Medis po tokio genėjimo patiria stresą, gali pradėti auginti daug stačių ūglių, silpniau derėti arba tapti jautresnis ligoms.
Jeigu medis senas, apleistas ar labai tankus, geriau jį tvarkyti palaipsniui. Pirmiausia pašalinamos sausos, nulūžusios ir pavojingos šakos, o stipresnis lajos formavimas paskirstomas per kelis metus.
Netinkamas pjūvis
Netinkamai nupjauta šaka gyja lėčiau ir gali tapti ligų patekimo vieta. Dažna klaida – palikti per ilgą stuobrelį arba pjauti per arti kamieno. Abiem atvejais medis sunkiau užgydo žaizdą.
Pjūvis turėtų būti atliekamas ties šakos pagrindu, nepažeidžiant šakos žiedo. Jei šaka stora, ją geriau pjauti keliais etapais, kad ji nelūžtų ir nenuplėštų žievės.
Genėjimas netinkamu sezonu
Ne visi medžiai genimi tuo pačiu metu. Obelys ir kriaušės dažniausiai genimos ankstyvą pavasarį, o vyšnios, trešnės ir slyvos dažnai jautriau reaguoja į genėjimą šaltuoju metu. Dekoratyvinių žydinčių medžių genėjimo laikas taip pat priklauso nuo jų žydėjimo ypatumų.
Genint netinkamu metu galima pašalinti būsimus žiedinius pumpurus, sulėtinti žaizdų gijimą arba susilpninti medį. Todėl prieš genint verta žinoti, kokios rūšies medis auga kieme.
Nešvarūs arba atšipę įrankiai
Atšipę įrankiai traiško šakas, palieka nelygius pjūvius ir apsunkina gijimą. Nešvarūs įrankiai gali pernešti ligų sukėlėjus nuo vieno augalo kitam, ypač jei prieš tai buvo genėtos sergančios šakos.
Genėjimui reikėtų naudoti aštrius sekatorius, pjūklus ar genėjimo žirkles. Po darbo su ligotomis šakomis įrankius verta nuvalyti ir dezinfekuoti.
Paliekamos į lajos vidų augančios šakos
Jeigu genint pašalinamos tik akivaizdžiai sausos šakos, bet paliekamos į lajos vidų augančios ar besikryžiuojančios šakos, medis greitai vėl sutankėja. Tokia laja prasčiau vėdinasi, gauna mažiau šviesos ir sunkiau prižiūrima.
Genint reikėtų galvoti apie bendrą lajos struktūrą. Geriau pašalinti kelias aiškiai netinkama kryptimi augančias šakas nei daug smulkių šakelių be aiškaus tikslo.
Bandoma stipriai sumažinti medžio aukštį
Kartais medžiai genimi tiesiog nupjaunant viršūnę arba stipriai patrumpinant pagrindines šakas. Tai dažnai sugadina medžio formą, paskatina silpnų ūglių augimą ir gali padidinti lūžių riziką ateityje.
Jeigu medis per didelis konkrečiai vietai, geriau jį mažinti palaipsniui arba pasitarti su arboristu. Kai kuriais atvejais saugesnis sprendimas gali būti ne stiprus genėjimas, o medžio pakeitimas tinkamesne rūšimi.
Kokius įrankius naudoti medžių genėjimui?
Tinkami įrankiai yra labai svarbūs, nes nuo jų priklauso pjūvio kokybė, darbo saugumas ir medžio gijimas. Aštrūs, švarūs ir konkrečiam darbui pritaikyti įrankiai leidžia šakas pašalinti tiksliai, neplėšant žievės ir netraiškant medienos.
Sekatorius smulkioms šakoms
Sekatorius tinka plonoms, jaunoms šakelėms ir smulkesniems formavimo darbams. Juo patogu genėti vaismedžius, dekoratyvinius krūmus, jaunus medžius ir nedideles šakas.
Svarbu, kad sekatorius būtų aštrus ir patogus laikyti rankoje. Atšipęs įrankis šaką ne nupjauna, o suspaudžia, todėl pjūvio vieta gyja sunkiau.
Genėjimo žirklės storesnėms šakoms
Ilgesnėmis rankenomis genėjimo žirklės naudojamos storesnėms šakoms, kurių paprastas sekatorius jau neįveikia. Jos leidžia panaudoti daugiau jėgos ir pasiekti šakas, esančias šiek tiek giliau lajoje.
Tokios žirklės ypač naudingos retinant vaismedžius ar šalinant vidutinio storio šakas. Vis dėlto nereikėtų jomis bandyti pjauti per storų šakų – tam geriau naudoti pjūklą.
Genėjimo pjūklas
Storesnėms šakoms reikalingas specialus genėjimo pjūklas. Jis turi būti aštrus, patogus ir skirtas gyvai medienai pjauti. Paprastas statybinis pjūklas ne visada tinka, nes gali palikti šiurkštų pjūvį.
Pjaunant storesnę šaką svarbu ją šalinti keliais etapais. Pirmiausia šaka patrumpinama, kad nelūžtų nuo savo svorio, o tik tada atliekamas galutinis pjūvis prie šakos pagrindo. Taip sumažinama rizika nuplėšti žievę nuo kamieno.
Teleskopinės žirklės
Teleskopinės genėjimo žirklės padeda pasiekti aukščiau esančias šakas nelipant į medį. Tai patogus įrankis, kai reikia pašalinti pavienes šakas aukštesnėje lajos dalyje.
Vis dėlto dirbant su teleskopiniu įrankiu reikia būti atsargiems. Aukštai pjaunama šaka gali kristi netikėta kryptimi, todėl po medžiu neturėtų būti žmonių, automobilių, baldų ar kitų daiktų.
Kopėčios ir saugos priemonės
Jei genėjimui reikia kopėčių, jos turi būti stabilios ir statomos ant lygaus pagrindo. Nereikėtų lipti ant šlapių, nestabilių ar minkštame grunte stovinčių kopėčių. Taip pat pavojinga siekti per toli į šoną – geriau kopėčias perstatyti.
Dirbant verta naudoti pirštines, apsauginius akinius ir tvirtą avalynę. Jei šakos aukštos, storos arba medis auga prie elektros laidų, saugiau kreiptis į specialistus.
Įrankių dezinfekcija
Genėjimo įrankius verta valyti ir dezinfekuoti, ypač jei buvo šalinamos ligotos šakos. Taip sumažinama rizika pernešti ligų sukėlėjus nuo vieno medžio kitam.
Įrankius taip pat reikėtų reguliariai galąsti. Švarus ir aštrus įrankis palieka lygų pjūvį, o toks pjūvis medžiui gyja lengviau. Tai nedidelė detalė, bet ji turi didelę reikšmę medžio sveikatai po genėjimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada geriausia genėti obelis?
Obelis dažniausiai geriausia genėti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo aktyvus augimas. Tuo metu gerai matosi lajos struktūra, todėl lengviau pašalinti sausas, besikryžiuojančias ir į lajos vidų augančias šakas.
Ar galima genėti medžius vasarą?
Taip, kai kuriuos medžius galima genėti vasarą, tačiau genėjimas turi būti saikingas. Vasarą dažniau šalinamos pavienės sausos, pažeistos ar netinkama kryptimi augančios šakos. Per karščius ir sausras stipraus genėjimo geriau vengti.
Kada negalima genėti medžių?
Medžių nereikėtų genėti per didelius šalčius, intensyvų sulos tekėjimą, stiprias sausras, karščius ar prieš pat dideles šalnas. Taip pat stipraus genėjimo geriau vengti, jei medis yra nusilpęs, serga arba turi daug pažeidimų.
Ar galima genėti medžius rudenį?
Rudenį galima pašalinti sausas, nulūžusias ar pavojingas šakas, tačiau stipraus formuojamojo genėjimo dažniausiai geriau vengti. Prieš žiemą medis gali nespėti tinkamai reaguoti į pjūvius, todėl didesnius darbus dažnai geriau atidėti pavasariui.
Kada genėti vyšnias ir trešnes?
Vyšnios ir trešnės dažniausiai genimos po derliaus arba šiltesniu metų laiku, kai mažesnė šalčių rizika ir pjūviai gyja greičiau. Šiuos medžius reikėtų genėti saikingai, vengiant stipraus atjauninimo vienu kartu.
Kaip stipriai galima genėti medį?
Medį geriausia genėti saikingai, vienu kartu nepašalinant per didelės lajos dalies. Jei medis senas, apleistas ar labai tankus, geriau jį tvarkyti palaipsniui per kelis sezonus. Per stiprus genėjimas gali susilpninti medį ir paskatinti daug silpnų ūglių.
Ar reikia tepti genėjimo žaizdas?
Mažų ir taisyklingai atliktų pjūvių dažniausiai tepti nereikia, nes sveikas medis pats formuoja apsauginį audinį. Didesnių pažeidimų atveju svarbiau atlikti lygų pjūvį, naudoti švarius įrankius ir negenėti netinkamu metu. Jei kyla abejonių dėl didelės žaizdos, verta pasitarti su arboristu.
Ką daryti, jei medis labai senas ir apleistas?
Seno ir apleisto medžio nereikėtų stipriai genėti vienu kartu. Pirmiausia pašalinkite sausas, nulūžusias, ligotas ir pavojingas šakas. Lajos retinimą ir atjauninimą geriau paskirstyti per kelis metus, kad medis nepatirtų per didelio streso.
