Ar kada skaičiavote, kiek laiko per savaitę praleidžiate kelyje – vykdami į darbą, veždami vaikus į būrelius ar užsukdami apsipirkti? Įvertinus kasdienius maršrutus, miestas iš gyventojų gali „atimti“ net keletą valandų per savaitę. Šis laikas dažnai „ištirpsta“ spūstyse ar kelionėse per miestą, todėl vis daugiau žmonių pradeda atidžiau vertinti tai, kas anksčiau atrodė tik detalė – būsto vietą.
„Eurostat“ duomenimis, vidutinė vienos krypties kelionė į darbą Europos Sąjungoje trunka apie 25–27 minutes. Vilniuje, ypač piko metu, šis laikas dažnai būna dar ilgesnis ir gali siekti 30–40 minučių į vieną pusę. Tai reiškia, kad kasdien kelionėms į darbą ir atgal vidutiniškai sugaištama apie 1–1,5 valandos.
Per savaitę tai sudaro 5–7,5 valandos, o per metus – apie 250–350 valandų. Kitaip tariant, vilnietis kelyje gali praleisti iki 10–14 parų per metus – tiek, kiek užtektų dviejų savaičių atostogoms. Ir tai – tik kelionės į darbą, neįskaičiuojant kitų kasdienių maršrutų.
„Miesto gyventojai šiandien vis dažniau vertina ne tik būsto kainą ar plotą, bet ir savo laiką. Patogi vieta, išvystyta infrastruktūra ir geras susisiekimas gali sutaupyti ne vieną valandą per savaitę. Tai tampa svarbiu gyvenimo kokybės veiksniu, todėl būsto vieta pirkėjams šiandien neretai yra tokia pat svarbi kaip ir pats būstas“, – sako NT vystymo įmonės „Groupinvest“ vadovas Edvardas Račevskis.
Vieta tampa gyvenimo kokybės klausimu
NT rinkos ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais būsto vieta pirkėjams tapo vienu svarbiausių kriterijų. Vis dažniau kalbama apie vadinamąjį „15 minučių miesto“ principą, kai pagrindinės kasdienės paslaugos, darbas, mokykla, parduotuvės ar laisvalaikio vietos yra pasiekiamos per trumpą laiką pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu.
„Pastebime, kad pirkėjai vis dažniau vertina labai konkrečius kasdienius aspektus. Vienas svarbiausių klausimų – kiek laiko užtrunka kelionė į darbą ir ar ji telpa į 20–30 minučių ribą. Ne mažiau svarbu, ar netoliese yra darželiai ir mokyklos, ar kasdienės paslaugos – parduotuvės, sporto klubai, laisvalaikio erdvės – pasiekiamos per maždaug 15 minučių“, – sako E. Račevskis.
Pasak jo, ši tendencija keičia ir pačių gyvenamųjų kvartalų planavimą. Įsigyjant sklypus ir planuojant naujus projektus vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pastatų architektūrai, bet ir jų aplinkai bei infrastruktūrai – kaip patogiai gyventojai galės pasiekti kasdienes paslaugas, ar šalia yra prekybos vietų, mokyklų, žaliųjų erdvių ir patogus susisiekimas su miesto centru.
Pavyzdžiui, Vilniuje vystomame kvartale „Kvepia mėtom“ daugelis kasdienių objektų gali būti pasiekiami per trumpą laiką – parduotuvės, laisvalaikio erdvės ar vaikų veiklos yra visai šalia, o miesto centras automobiliu pasiekiamas maždaug per 10–15 minučių.
Gyvenimo tempas keičia prioritetus
Pasak NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ vadovės Elinos Mesengiser-Garber, būsto pasirinkimas šiandien vis dažniau susijęs ne tik su kvadratiniais metrais ar kaina, bet ir su patogesne kasdienybe.
„Vis dažniau kalbame apie kvartalus, kurie veikia kaip savotiški mažesni miesto centrai. Pirkėjai ieško vietų, kur būtų patogu ne tik gyventi, bet ir kasdien kurti savo rutiną – turėti netoliese žaliąsias erdves, saugią aplinką vaikams, galimybes aktyviam laisvalaikiui bei bendruomenės artumui“, – pažymi „NTligence“ vadovė.
Tokios erdvės formuoja ir natūralesnę kaimynystę – gyventojai dažniau susitinka bendruose kiemuose, vaikai gali saugiai žaisti šalia namų, o bendruomenės ryšiai stiprėja savaime. Būtent todėl vis daugiau miestiečių šiandien renkasi ne tik būstą, bet ir aplinką, kurioje viskas – nuo kasdienės infrastruktūros iki žalumos ir bendruomenės – yra pasiekiama vienoje vietoje.
Pranešimą paskelbė: Raminta Ramanauskaitė, UAB „coagency”
