„Mano namai – mano atsakomybė“ – dažnas požiūris tarp dvibučių ar sublokuotų namų savininkų. Visgi pakanka vieno incidento už sienos – gaisro kaimyno virtuvėje, trūkusio vamzdžio ar net dūmų ir ši taisyklė tampa nebegaliojanti. Nors teoriškai būstai atskiri, o jūs pasirūpinote būsto draudimu, tai dar nereiškia, kad esate visiškai saugūs – dalis nuostolių gali tapti ir jūsų atsakomybe.
Pasak draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų draudimo žalų skyriaus vadovo Mindaugo Ratkevičiaus, dvibučių namų rizikos išlieka panašios kaip ir daugiabučiuose – dažniausiai incidentai persikelia iš vieno būsto į kitą per bendras konstrukcijas ar inžinerines sistemas.
„Dvibučiuose ar sublokuotuose namuose būstai yra glaudžiai susiję konstrukciškai. Pavyzdžiui, viename būste kilęs gaisras gali išplisti per bendras sienas ar stogo konstrukcijas į kaimyninę dalį, o trūkę vamzdynai ar netinkamai įrengta santechnika – užlieti greta esantį būstą“, – sako M. Ratkevičius.
Žala ne tik jums, bet ir kaimynui
BTA duomenimis, dažniausiai pasitaiko vandens nuotėkio atvejai. Net ir nedidelis incidentas gali turėti skaudžių pasekmių abiem pusėms.
„Tipinis scenarijus – vandens nuotėkis antrame aukšte, dėl kurio vanduo per perdangas patenka į kaimyno patalpas. Tokiu atveju žala gali apimti ne tik apdailą, bet ir baldus ar buitinę techniką. Jei kaltininkas yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, kaimyno nuostoliai atlyginami iš šio draudimo. Visgi, jei tokio draudimo nėra, nuostolius tenka padengti iš savo kišenės“, – teigia M. Ratkevičius.
Pasak jo, net jei abu kaimynai yra apsidraudę tik turto draudimu, tai nereiškia, kad jie tokiose situacijose gali jaustis visiškai saugūs.
„Svarbu suprasti, kad turto draudimas dengia tik jūsų paties nuostolius. Kaimynui padaryta žala atlyginama tik tuomet, jei turite civilinės atsakomybės draudimą – priešingu atveju ją teks padengti iš savo lėšų“, – aiškina ekspertas.
Dažniausia klaida – taupymas ne ten, kur reikia
Vis dėlto, pasak BTA Turto ir specialiųjų rizikų draudimo žalų skyriaus vadovo, gyventojai vis dar dažnai neįvertina realių rizikų ir pasirenka nepakankamą apsaugą.
„Viena dažniausių klaidų – pasirenkama per maža civilinės atsakomybės draudimo suma arba apskritai šios apsaugos ignoravimas. Gyventojai dažniausiai vertina tik savo turto vertę, tačiau pamiršta, kad jų veiksmai ar inžinerinių sistemų gedimai gali padaryti didelę žalą kaimynams“, – sako M. Ratkevičius.
Jis priduria, kad taip pat neretai daroma prielaida, kad draudimas automatiškai dengia visas rizikas.
„Gyventojai ne visada įsigilina į draudimo sąlygas, pavyzdžiui, ilgalaikis vamzdžių nusidėvėjimas ar statybos defektai gali būti laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Be to, dvibučiuose dažnai netiksliai apdraudžiamos konstrukcijos arba neįtraukiamos bendros pastato dalys, tokios kaip bendras koridorius, komunikacijos ar netgi tvora“, – vardija M. Ratkevičius.
Svarbiausia – visapusiška apsauga
Norint išvengti nemalonių staigmenų, ekspertai rekomenduoja į draudimą žiūrėti plačiau – ne tik kaip į savo turto apsaugą, bet ir kaip į finansinį saugiklį nuo galimų kaimynams padarytų nuostolių.
„Pirmiausia svarbu turėti visapusišką apsaugą, tai reiškia ne tik apdrausti savo būstą, bet ir pasirūpinti pakankamu civilinės atsakomybės draudimu. Rekomenduojama rinktis tokias sumas, kurios realiai padengtų galimą žalą kaimynui, ypač vertinant šiandienines remonto kainas“, – teigia M. Ratkevičius.
Jis taip pat pabrėžia, kad svarbu aiškiai suprasti draudimo apimtį ir reguliariai ją peržiūrėti.
„Reikia įsitikinti, kas tiksliai yra apdrausta – ar įtrauktos visos konstrukcijos, inžinerinės sistemos, ar pasirinktos tinkamos rizikos. Taip pat verta įvertinti dvibučiams būdingas situacijas – bendras sienas, stogą ar komunikacijas, per kurias incidentai dažniausiai persikelia. Galiausiai, draudimo sutartį reikėtų periodiškai peržiūrėti, ypač po remonto ar pasikeitus būsto vertei“, – priduria M. Ratkevičius.
Pranešimą paskelbė: Raminta Ramanauskaitė, UAB „coagency”
